Vytauto Tėvelio teigimu, jeigu šiam sektoriui nebus teikiama valstybės parama, jis gali sumenkti, o atstatymas brangiai kainuotų. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad paukštienos augintojų sektoriaus nuogąstavimai yra pagrįsti. 

„Mes vertiname, kad be valstybės finansinio vienokio ar kitokio įsikišimo šis sektorius gali neišsilaikyti ir su dideliais nuostoliais nueis nuo arenos, o jo atstatymas būtų brangus“, – praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė V. Tėvelis. 

Pasak jo, antrą karantino savaitę iš Ukrainos buvo atgabenta didelė kiaušinių po 8 centus siunta, todėl konkuruodami prekybos tinklai numušinėja kainas.   

„Jeigu šis žaidimas užsibaigs su Velykomis, tai šis sektorius (lietuviškų vištų kiaušiniams augintojai – BNS) pravingiuos per šį laikotarpį, bet jeigu užsitęs, vėliau gali šiame sektoriuje formuotis problemos“, – įspėjo V. Tėvelis.

Pradeda labiau jaustis didžiausios Europos Sąjungoje paukštienos gamintojos Lenkijos įtaka.

Anot jo, paukštienos sektorius yra „prie katastrofinės ribos“ ir tokia padėtis susidarė dėl kelių priežasčių – dėl uždarytų sienų ir situacijos vidaus rinkoje, į kurią skverbiasi pigesnė lenkiška paukštiena.

„Pradeda labiau jaustis didžiausios Europos Sąjungoje paukštienos gamintojos Lenkijos įtaka“, – kalbėjo jis.

V. Tėvelio teigimu, iš Lietuvos į Vakarų Europos maitinimo įstaigas kasmet išvežama 45-50 tūkst. tonų paukštienos. Dėl koronaviruso krizės užsidarius sienoms ėmė kauptis nerealizuota produkcija – maždaug po 1 tūkst. tonų paukštienos per mėnesį.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos duomenimis, iš Lenkijos kiekvieną mėnesį į Lietuvą įvežama apie 2,5-3 tūkst. tonų paukštienos.    

Pasak V. Tėvelio, lenkiškos paukštienos kaina yra 20 proc mažesnė negu lietuviškos, nors pačioje Lenkijoje per paskutines savaites produkcija jau apie 20 proc. atpigo.

Lietuvoje, jo duomenimis, per kelias paskutines kelias savaites paukštienos kainos smuko apie 12 proc., o vien kovą 8 proc.

Žemės ūkio ministras sako, kad paukštienos augintojų sektoriaus nuogąstavimai yra pagrįsti, tačiau jis prognozuoja, kad lenkiškos paukštienos perteklius yra laikinas.

„Tas sunkiausias momentas yra dabar, (...) bet Lenkijoje yra labai daug šeimos ūkių, kur auginamos vištos, ir tas pasiūlos perteklius turėtų būti trumpalaikis, nes tos vištos, kurios dabar užaugintos, yra parduodamos nuostolingai, todėl nustos auginti vištas“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Palionis.  

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika pažadėjo įvežtinę paukštieną ir kiaušinius tikrinti dažniau. Tačiau jis pripažino, kad prastą kiaušinių kokybę nustatyti yra labai sunku, bet pažadėjo „žiūrėti kad ir pro padidinamąjį stiklą“.  

„Paukštienoje salmonėlių yra daugiau šansų nustatyti, statistiškai iš dešimt kartų, kartais viena ar net du kabina salmonėlą vienokiu ar kitokiu aspektu,“ – teigė D. Remeika.

A. Palionis pranešė, kad apie aptiktą nesaugią paukštieną dažniau bus informuojama visuomenė.

„Viešinsime užterštos produkcijos atvejus, kadangi dalis prekybos tinklų, kurie net neįsileidžia vietinės paukštienos,  kad atsirastų vieta lentynose vietinei paukštienai“, – pareiškė ministras.