Kils vartojimo bumas
Lietuvos banko duomenimis, šalies pensijų fonduose yra 10 mlrd. eurų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitiko Ernesto Einorio teigimu, pinigus iš fondų planuoja atsiimti bent pusė juose kaupiančių žmonių.
„Tikėtina, kad tai nebus tie, kurie sukaupę didžiausias sumas. Remiantis Estijos pavyzdžiu, ten iš pensijų fondų pinigus daugiausia atsiėmė mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Lietuvoje šiuo atveju galima tikėtis kelių milijardų eurų įliejimo į ekonomiką“, – sakė E. Einoris.
2021 m. Estija įgyvendino iš esmės analogišką pinigų susigrąžinimo iš pensijų fondų reformą.
Po to atlikti tyrimai parodė, kad per vienerius metus žmonės išleido apie pusę iš šių fondų atsiimtų pinigų.
„Didelė jų dalis teko vartojimui. Dėl to infliacija Estijoje išaugo dviem procentais. Ypač padidėjo drabužių, namų priežiūros bei remonto, taip pat automobilių remonto paslaugų kainos. O vartojimo bumas iš esmės kilo patį pirmąjį mėnesį, kai buvo leista atsiimti tas lėšas“, – tvirtino LLRI analitikas.
Senas skolas pakeitė naujos
Kita dalis, tai yra net 40 proc., iš pensijų fondų atsiimtų lėšų Estijoje buvo skirta vartojimo paskoloms padengti.
„Tačiau jau po devynių mėnesių tų pasitraukusių iš pensijų kaupimo fondų asmenų įsiskolinimai grįžo į pradinį lygį. Tai reiškia, kad grąžinę senas skolas, žmonės pasiėmė naujas paskolas. Taigi dalis lėšų buvo skirta vartojimo kreditams grąžinti, o pokyčių, susijusių su būsto paskolų grąžinimu, neužfiksuota“, – pastebėjo E. Einoris.
Remiantis Estijos pavyzdžiu, manoma, kad ir Lietuvoje dalis žmonių, kurie atsiims pinigus iš pensijų fondų, jais irgi dengs turimas vartojimo paskolas.
„Ekonomikoje taip jau yra, kad vienos šalies patirtis ne visada gali būti ekstrapoliuojama, tai yra perkeliama kitai šaliai. Nebūtinai Lietuvoje bus taip pat, kaip Estijoje. Tačiau Estija kultūriškai mums nėra tolima valstybė, priešingai, tai labai panaši į mus šalis. Todėl galima tikėtis panašaus ir mūsų gyventojų elgesio“, – prognozuoja E. Einoris.
Turės įtakos ir NT kainoms
Kalbėdamas, kaip atsiimti pinigai iš pensijų fondų pas mus gali paveikti nekilnojamojo turto (NT) kainas, LLRI analitikas teigė, kad, be šių pinigų įliejimo į rinką, yra numatytas ir kitas faktorius – pradinio įnašo reikalavimas pirmo būsto įsigijimui bus mažinamas nuo 15 proc. iki 10 proc. eurų nuo būsto vertės.
„Pradinio įnašo procento sumažinimas kartu su leidimu atsiimti pensijų fondų įnašus gali reikšti, kad didelė dalis tų lėšų bus nukreipta būstui įsigyti. O tai gali paspartinti nekilnojamojo turto kainų augimą, kuris ateinančiais metais dėl to gali būti didesnis nei pastarųjų kelerių metų dinamika“, – mano E. Einoris.
Analitiko teigimu, nuo Naujųjų galima tikėtis, kad po indėlių atsiėmimo iš pensijų fondų Lietuvoje į ekonomiką bus įlieti keli milijardai eurų.
Manoma, kad apie pusė jų bus išleista, dalis pasiliks gyventojų sąskaitose, tai lems didesnę infliaciją ir laikinai didesnes valdžios pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio.
Tikėtinos sukčių atakos
Dar vienas aspektas, kurio, pasak analitiko, taip pat galima tikėtis, kad kita dalis pinigų liks gyventojų sąskaitose.
„O tai reiškia, kad tie pinigai bus palikti nuvertėjimui ir jie nebeuždirbs investicinės grąžos. Nerimą kelia tas momentas, kuris gali pasikartoti kaip ir Estijoje, kur žmonės, atsiėmę pensijų fonduose sukauptus pinigus, jų neinvestavo ir nepradėjo naudotis kitais senatvei taupyti mechanizmais“, – akcentavo LLRI analitikas.
Atsiėmę iš pensijų fondų ir sąskaitose pinigus ketinantys pasilikti gyventojai taip pat, tikėtina, gali tapti plačiai iškerojusio sukčių tinklo aukomis.
„Sukčiai, supratę, jog žmonės savo einamosiose sąskaitose turės daugiau pinigų, tikrai gali suaktyvėti. Todėl labai svarbu perspėti visus gyventojus būti dar budresniais nei iki šiol, nes galimos didesnės nusikaltėlių atakos“, – teigė E. Einoris.
Ekonomikoje taip jau yra, kad vienos šalies patirtis ne visada gali būti ekstrapoliuojama, tai yra perkeliama kitai šaliai.
Laukia nemenkas smūgis
Neabejotina, kad pačius pensijų fondus itin paveiks toks didelis pinigų išėmimas kone vienu metu.
„Pradžioje tas poveikis tikrai bus labai neigiamas. Dabar žmonių turimos lėšos yra investuotos į akcijas, į obligacijas, įvairų finansinį turtą. Tą turtą skubiai reikės paversti grynaisiais pinigais. Kol net nėra aišku, kiek žmonių norės tuos pinigus atsiimti, fondai iš esmės negalės vykdyti jokių investicinių sprendimų, tiktai turės masiškai išgryninti tą savo turtą, ir tai trumpam laikui neigiamai paveiks liekančiųjų tame fonde interesus, nes fondams tikrai bus suduotas nemenkas smūgis“, – prognozuoja analitikas.
Praėjus dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, anot E. Einorio, galima tikėtis, kad pensijų fondų veikla normalizuosis, jie galės toliau investuoti.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais fondų grąža viršijo net 10 proc., o tai liudija, kad Lietuvoje jų veikla gana sėkminga.
Tikėtina, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kai žmonės galės atsiimti pinigus, fondų veikla ir toliau vystysis įprasta vaga.
Aiškaus laimėtojo nėra
„Kas laimės – pasilikę fonduose savo sukauptus pinigus ar juos atsiėmę? Aiškaus laimėtojo nėra. Nes tie, kurie atsiims, trumpuoju laikotarpiu galės daugiau vartoti, tai yra pirkti daugiau prekių ir paslaugų, tačiau, Lietuvos banko skaičiavimu, jų pensijos bus apie 20 proc. mažesnės, nei galėjo būti. O tie, kurie liks kantrūs ir toliau kaups, ateityje gali tikėtis net penktadaliu didesnių pensijų nei visi kiti“, – tvirtino E. Einoris.
Analitiko teigimu, toks tolesnis ilgalaikis kaupimas yra labai svarbus, turint galvoje, kad Lietuvoje visuomenė sensta ir ateityje dirbantieji turės išlaikyti vis didesnį pensininkų skaičių.
Todėl ilgainiui gali paaiškėti, kad tie, kurie toliau kaupė pinigus pensijų fonduose, yra tikrieji laimėtojai.
„Šitas iš pensijų fondų išsiimtų pinigų bumas atsilieps Lietuvos infliaciniams rodikliams. Pagrindinį viso to poveikį žmonės pajaus kiek vėliau, išeidami į pensiją, kai pamatys, kad neturi jokių santaupų fonduose ir bus išskirtinai priklausomi nuo „Sodros“ pensijos“, – atkreipė dėmesį E. Einoris.
Pasak LLRI atstovo, žmonių, kurie dabar yra priešpensinio amžiaus, situacija yra nevienareikšmiška.
„Sodra“ ir Finansų ministerijos specialistai rengia skaičiuoklę, kuri leis kiekvienam pasiskaičiuoti, kaip sprendimas atsiimti lėšas paveiks jų pajamas išėjus į pensiją.
Tai priklausys nuo kiekvieno žmogaus individualiai, nes pradžioje sukurta pensijų sistema nebuvo tobula ir dalis lėšų, kurios buvo mokamos į pensijų fondus, kiek sumažino „Sodros“ pensiją.
„Prieš kelerius metus ši problema buvo ištaisyta. Akivaizdu, kad jaunesniems žmonėms kaupti pensijų fonduose iš tiesų apsimoka, na, o vyresniems žmonėms svarbu kiekvienam individualiai įsivertinti situaciją, naudojantis skaičiuokle, kuri greitai bus parengta. Jei tokios galimybės nėra, žmogus turėtų susisiekti su savo pensijų fondu bei su „Sodra“ ir pasikonsultuoti“, – teigė E. Einoris.
Bus krizė ar nebus?
Belaukiant galimybės susigrąžinti pinigus iš pensijų fondų, vis pasigirsta kalbos apie artėjančią pasaulinę ekonomikos krizę.
Neapibrėžtumą ekonomikoje akcentavo ir LLRI analitikas.
„Pirmiausia tai yra susiję su tarptautine prekyba, tebėra daug neaiškumų dėl JAV taikomų tarifų, nes paskelbti prekybos susitarimai tarp Amerikos ir kitų šalių nėra itin patikimi, kadangi Jungtinių Valstijų prezidentas pademonstravo, kad gali labai greitai pakeisti nuomonę vienu ar kitu klausimu. Į to paties neapibrėžtumo zoną patenka ir Europos Sąjunga, ir Lietuva. Todėl sukrėtimų pasaulio ekonomikoje galima tikėtis“, – teigė E. Einoris, pridūręs, kad šiuo atveju Lietuvos padėtis nėra tokia tamsi.
Kol kas tiek vartotojų, tiek pramonės lūkesčiai yra neblogi, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, todėl nuotaikos, kalbant apie ekonomiką, yra nuosaikiai pozityvios.
Tačiau vis tiek reikia išlaikyti budrumą, nes yra tokių faktorių, pavyzdžiui, tarptautinės prekybos pokyčiai arba geopolitinė situacija, kurių prognozuoti faktiškai neįmanoma.
Naujausi komentarai