Pensijų reforma palietė visus: ekspertai ragina neskubėti

– Koks reformos startas? Ar į banką kreipiasi daug žmonių, nes sistemos kai kur neatlaikė?

– Reformos startas išties intensyvus. Į banką kreipiasi labai daug žmonių, ypač norinčių pasiskaičiuoti ir įsivertinti galimus sprendimus, naudojami įvairūs skaičiuokliai. Klientų srautai viršija įprastus. „Swedbank“ veikia, nors kai kurios sistemos dirba lėčiau ar pasitaiko laikinų trikčių.

– Ar prašymus galima pateikti tik internetu, ar ir gyvai banko padalinyje?

– Prašymus galima pateikti tiek atvykus į banko padalinį, tiek nuotoliniu būdu – internetu ar per mobiliąją programėlę.

– Daugelis galvoja, kad gali atsiimti visus pinigus. Ar taip yra iš tikrųjų? Ir kada realiai pinigai pasiekia sąskaitas?

– Galimybių yra kelios. Populiariausia – visiškas pasitraukimas iš antros pakopos. Tam skirtas 2 metų laikotarpis, suskirstytas ketvirčiais. Prašymai pirmajam ketvirčiui priimami iki kovo 31 dienos, o pinigai bus pervedami per balandžio pirmąsias 10 dienų, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pateiktas sausio, ar kovo pabaigoje.

– O kokios yra išimtys?

– Jei žmogus atsiima 25 proc. sukauptų lėšų arba stabdo kaupimą dėl sveikatos būklės ar neįgalumo, išmoka pervedama per 7 dienas nuo prašymo pateikimo.

– Kaip žmonėms pasiskaičiuoti, kiek pinigų grįš jiems, o kiek bus grąžinta „Sodrai“?

– Informacija pateikiama pensijų kaupimo bendrovės savitarnos svetainėje ir „Sodros“ puslapyje. Ten kiekvienas gali matyti, kiek lėšų gautų į sąskaitą nutraukęs kaupimą ir kokia dalis būtų grąžinta valstybei.

J. Kalinsko/ ELTOS nuotr.

– Ar toks pirmųjų dienų ažiotažas jus nustebino?

– Ne. Panašių ar net didesnių srautų tikėjomės. Reforma yra sudėtinga, apima daug skirtingų situacijų, todėl sistemoms tenka didelis krūvis. Kai kur jos veikia lėčiau, bet bendrai sistema funkcionuoja.

– O tiems, kurie nusprendžia likti ir toliau kaupti – kokia nauda iš valstybės įnašo?

– Valstybės įnašas siekia iki maždaug 360–400 eurų per metus, priklausomai nuo žmogaus įmokų. Tai reikšminga suma ilgalaikėje perspektyvoje.

– Kokios jūsų prognozės – kiek žmonių pasitrauks iš kaupimo?

– Remiantis mūsų atlikta apklausa, apie trečdalis klientų planavo imtis pokyčių, trečdalis – nieko nedaryti, o trečdalis dar svarstė. Galutiniame rezultate pokyčius gali pasirinkti apie 40 proc. dalyvių.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie dabar skuba pildyti prašymus?

– Neskubėti. Reforma susijusi su labai svarbia gyvenimo dalimi – ateitimi. Raginame pasiskaičiuoti, pasitarti, pasikonsultuoti su specialistais. Laiko sprendimams tikrai yra. Matėme atvejų, kai klientai tą pačią dieną norėjo atšaukti jau pateiktus prašymus.

– Ar skubėjimas turi įtakos banko veiklai?

– Padidėję srautai šiek tiek lėtina internetinės bankininkystės veiklą apskritai. Dar vienas aspektas – rinkos svyravimai. Kartais verta luktelėti iki kovo pabaigos ir įvertinti situaciją rinkose prieš galutinį sprendimą.