"Senų žmonių genocidas", "antikonstitucinis įstatymas", "atimtas duonos kąsnis" – taip opozicija išvadino laikiną įstatymą, pagal kurį dvejiems metams bus sumažintos beveik visos pensijos ir įvairios socialinės išmokos.

Priminė solidarumą

Aistros dėl jau skandalingu virtusio įstatymo projekto antradienio pavakare visiškai suskaldė Seimą ir persikėlė į trečiadienio rytą. Nors ir labai stengtasi, opozicijai nepavyko blokuoti šio įstatymo priėmimo. Opozicijai neužteko vos trijų balsų, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas būtų atmestas.

Vieninteliai valdantiesiems priklausantys liberalcentristas Žilvinas Šilgalis ir konservatorė Vida Marija Čigriejienė balsavo prieš išmokų mažinimą, kiti koalicijai priklausančių frakcijų nariai – už arba nedalyvavo balsavime. "Vienos Lietuvos" frakcijos nariai, sužlugdę balsavimą antradienį, balsavo prieš arba nedalyvavo balsavime. Opozicijos atstovai tikina, kad balsuoti nesiregistravę penki "Vienos Lietuvos" frakcijos atstovai išgelbėjo valdančiąją daugumą.

Valdančiosios daugumos atstovai įrodinėjo, kad tokiu sunkiu valstybei metu neišvengiamai būtina mažinti beveik visas socialines išmokas: pensijas, įvairias pašalpas, net vadinamuosius vaiko pinigus. Projektą pristatydamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys dėstė, kad mažinant pensijas turi būti išlaikytas solidarumo principas – tie, kurie gauna didesnes pensijas, turi netekti daugiau pajamų.

Dvi stovyklos

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė priminė, kad ir kitos valstybės purtomos krizės, bet jos nepriėmė tokių skausmingų sprendimų: "Kas gali pasitikėti tokia Vyriausybe, kuri lyg su dalgiu perėjo per visas pensijas, vaiko pinigus, kitas pašalpas? Iš pačių vargingiausių atimate paskutinį duonos kąsnį."

Buvęs Kauno meras liberalas Erikas Tamašauskas įrodinėjo, kad tokie sprendimai būtini. "Ir viešajame gyvenime turime gyventi pagal savo kišenę. Be to, sprendimai mažinti išmokas yra laikini", – guodė rinkėjus parlamentaras.

Darbo partijos atstovės Loretos Graužinienės nuomone, pensininkai ir kiti socialinių išmokų gavėjai yra apgaudinėjami: "Apie kokį kompensavimo mechanizmą kalbate, jeigu žmonėms reikia valgyti čia ir dabar?! Jeigu bus priimtas šis įstatymas, bus vykdomas senų žmonių genocidas Lietuvoje."

Kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, kelis kartus kartojo Vytenis Andriukaitis. Anot jo, sumažindamas pensijas ir socialines išmokas, Seimas pažeidė aštuonias Konstitucijos nuostatas.

Kreipsis į Prezidentę

Opozicija bene dažniausiai akcentavo, kad "pensija yra žmonių nuosavybė", todėl įstatyme turi būti numatyta ir konkreti pensijų kompensavimo data ir tvarka. R.Dagys teisinosi, kad Vyriausybė ateityje tokią tvarką būtinai parengs, tad kol kas to numatyti nėra būtina.

"Jeigu pavyks surasti papildomų lėšų, pensijos bus "atstatomos". Jeigu dabar klausytume opozicijos, "Sodra" bankrutuotų", – antradienio vakarą vykusiame posėdyje kalbėjo komiteto pirmininkas.

Apkarpytas išmokas siūloma mokėti dvejus metus – nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. pabaigos. Seimas kol kas tik žada sumažintas išmokas kompensuoti, ir tik daliai gyventojų – senatvės ir prarasto nedarbingumo pensijos gavėjams. Iki kitų metų liepos pradžios Vyriausybę norima įpareigoti parengti sumažintų socialinių išmokų kompensavimo tvarką ir pateikti siūlymus dėl įstatymo, kuriuo mažinamos išmokos, galiojimo termino.

Opozicijos atstovai džiaugėsi, kad valdančioji dauguma vis dėlto prakalbo apie pensijų kompensavimą, tačiau jiems kilo daug abejonių dėl socialinių išmokų mažinimo proporcingumo. Tai gali tapti vienu pagrindinių argumentų kreipiantis į Konstitucinį Teismą (KT)

V.Andriukaitis dienraščiui teigė, kad ketinama kreiptis į Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir prašyti jos vetuoti laikinąjį įstatymą. Jis priminė, kad praėjusią savaitę Seimas nutarė kreiptis į KT, kad būtų išaiškinti ankstesni šio teismo nutarimai, susiję su pensijų ir socialinių išmokų klausimais. Taip pat klausiama, ar pensininkai nediskriminuojami, kai pensijos mažinamos esą nesilaikant proporcingumo principų.

"Jeigu Prezidentė įstatymo nevetuos, lauksime KT išaiškinimo ir tuomet svarstysim, ar kreiptis į KT ir dėl šio laikinojo įstatymo atitikties pagrindiniam šalies įstatymui", – sakė socialdemokratas.

Premjeras būtų negrąžinęs

Seimas dar 1999 m. buvo nurodęs dirbantiems pensininkams pasirinkti arba pensiją, arba atlyginimą ir 2002 m. gavo atkirtį iš KT. Buvo pripažinta, kad tokia įteisinta tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Tuomet KT pabrėžė, kad jeigu asmeniui senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, ji turi būti mokama ir toliau, t. y. negalima nutraukti jos mokėti arba mažinti mokamos pensijos dydžio. Priešingu atveju būtų pažeista asmens teisė į nuosavybę, pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Po tokio sprendimo Seimui teko taisyti klaidą ir kompensuoti dirbusiems pensininkams prarastas pajamas. Jos tebemokamos iki šiol.

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius jau anksčiau pareiškė, kad laikinojo įstatymo projektas atitinka Konstitucijos nuostatas. Beje, jis laikėsi nuomonės, kad KT neįpareigoja vėliau mokėti kompensacijų.

Pasak jo, krizės laikotarpiu mažinant senatvės pensijas turi būti laikomasi KT suformuluotos doktrinos principų. Pirma, pensijos turi būti mažinamos laikinai, antra, toks mažinimas turi būti taikomas visoms grupėms, trečia, tai turi atitikti proporcingumo principą. "Konstitucinėje doktrinoje nenumatyta, kad krizės laikotarpiu įvykdytą socialinio ar pensinio aprūpinimo finansavimo sumažinimą turi lydėti koks nors vėlesnis kompensavimas", – įrodinėjo premjeras.

Pasigailėjo skurdžiausių

Taigi gali būti, kad pensijų ir kitų socialinių išmokų karpymo teisėtumo klausimo vis tiek gali imtis KT. Konstitucinės teisės ekspertai kol kas atsargiai kalba apie galimą sprendimą, tačiau pripažįsta, kad kai kurios įstatymo nuostatos kelia nemažai abejonių.

Nors įstatymo teisėtumu ir abejojama, kitąmet socialiai remtini asmenys turės susitaikyti su dar plonesnėmis piniginėmis.

Valdantieji pasigailėjo tik itin mažas – 650 litų dydžio ir mažesnes – pensijas gaunančių žmonių. Jiems išmokos nemažės. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos duomenimis, asmenų, gaunančių mažesnes kaip 650 litų dydžio pensijas, yra beveik 136 tūkst. (apie 23 proc. visų pensininkų).

Didesnes pensijas siūloma mažinti proporcingai. Didžiausią planuojamų mažinti pensijų gavėjų būrį sudaro 700–850 litų dydžio išmokas gaunantys žmonės. Tai yra 41 proc. visų senatvės pensijų gavėjų ir jų pensijos mažėtų 2–5 proc., arba 14–37 litais. Šie gyventojai guodžiami, kad priedas už darbo stažą nebus nukirptas.

Labiausiai pensijos (tiek socialinio draudimo, tiek valstybinės) bus mažinamos dirbantiems pensininkams.

Pensijas žadama mažinti diferencijuotai, atsižvelgiant į gaunamą uždarbį. Mažesnį atlyginimą gaunančiam žmogui pensija mažėtų nedaug, o didesnį – daugiau. Uždirbantiems iki 200 litų pensija mažėtų tik 2,5 proc., nuo 600 iki 800 litų –10–15 proc., 2100 litų – 50 proc., 4200 ir daugiau litų – 70 proc.

Nuo kitų metų dešimtadaliu padidinus pagrindinę pensijos dalį ir 20 proc. sumažinus draudžiamąsias pajamas, senatvės pensijos (tiems asmenims, kurie turi būtinąjį darbo stažą gauti pensiją) sumažės 4,7 proc. (apie 38 litus), išankstinės pensijos – 5 proc. (apie 42 litus), netekto nedarbingumo išmokos – 2,2 proc. (beveik 15 litų), našlaičių pensijos – 6 proc. (17,2 lito), o maitintojo netekimo išmoka – 2,5 proc. (12,7 lito).

Bedarbiams – perpus mažiau

Valdantieji buvo užsimoję nurėžti ir neįgaliųjų nedarbingumo pensijas. Išimtį nuspręsta padaryti tik didžiausią negalią turintiems neįgaliesiems (anksčiau vadinti I grupės invalidais), kurie yra netekę 75–100 proc. darbingumo. Jiems išmokos nebūtų mažinamos.

Tačiau tiems, kurie yra netekę 60–70 proc. ir 45–55 proc. darbingumo (II ir III grupės invalidai), nedarbingumo pensijas ketinama karpyti 50 proc., jos dar turėjo mažėti ir Vyriausybei keičiant einamųjų metų draudžiamąsias pajamas.

Skausmingi pokyčiai laukia ir bedarbių. Pagal dar nepriimtą teisės aktą maksimalios nedarbo socialinio draudimo pašalpos mažėtų nuo 1041 iki 650 litų. 15 proc. turėjo būti karpomos slaugos ar priežiūros išlaidų kompensacijos, našlių pensijos nuo kitų metų mažinamos 5 proc.

Mažesnes pajamas gaus ir vaikus auginančios šeimos. Jeigu šiuo metu vaikams iki trejų metų mokama 97,5 litų dydžio išmoka, remiantis laikinuoju teisės aktu, vaiko pinigai turėjo būti mokami tik vaikams iki dvejų metų ir tik tiems, kurių tėvai negauna motinystės arba tėvystės pašalpos arba jei gauna, pašalpa turi būti mažesnė nei 525 litai.

Skurstantiems 2–7 metų vaikams, kurių tėvų pajamos vienam asmeniui siekia 525 litų, kas mėnesį būtų skiriama po 52 litus. Vyresniems neturtingiems vaikams išmoka iki pilnametystės būtų mokama tik tuo atveju, jei šeimoje gyvena trys ir daugiau vaikų.

Egidijus Kūris, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Paties įstatymo neanalizavau, tai kalbėsiu abstrakčiai. KT nutarime, kurį jau klaidingai cituoja įvairūs komentatoriai, nepasakyta, kad pensija yra nuosavybė. Pasakyta, kad įgyjama teisė į išmoką, teisė į nuosavybę. Įvairiuose KT nutarimuose pasakyta, kad teisė į pensiją yra ginama kaip nuosavybė. Tai ne tas pats, kas pasakyti, kad pensija yra nuosavybė. Tačiau dabar visi taip sako ir klaidina visuomenę. Kompensavimo mechanizmas turi būti numatytas ir jis turi būti teisingas. Ką reiškia teisingas? Kiekvienu konkrečiu atveju atsakymas bus skirtingas. Pateiksiu pavyzdį: pagal Konstituciją ir įstatymus turi būti kompensuojama už nacionalizuotą turtą. KT doktrinoje yra plačiai išdėstyta, kad kompensavimas turi būti teisingas. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti kompensuojama pagal dabartinę rinkos vertę. Sakykim, kompensacija už sklypą miesto centre. Jeigu ji būtų išmokėta pagal sklypo rinkos vertę, tai būtų teisinga tik vienai pusei, bet neteisinga visos visuomenės atžvilgiu. Koks turėtų būti pensijų kompensavimas, nepasakysiu, nes nesu įstatymų leidėjas, nedirbu Vyriausybėje ir pasiūlymų neteiksiu. Bet nemanau, kad kompensacija visada turi siekti 100 proc. KT doktrinoje niekur nėra net užsiminta, kad viskas turi būti kompensuojama 100 proc.

Faktai ir skaičiai

Iki 325 litų senatvės pensijas šalyje gauna 2,670 tūkst. žmonių,

iki 500 litų – 14,204 tūkst. litų,

iki 600 litų – 38,169 tūkst.,

iki 700 litų – 69,262 tūkst.,

iki 800 litų – 61, 038 tūkst.,

iki 1 tūkst. litų – 31,649 tūkst.,

iki 1,1 tūkst. litų – 44,663 tūkst.,

iki 1,4 tūkst. – 7,219 tūkst.,

daugiau kaip 1,5 tūkst. – 6,381 tūkst. šalies gyventojų.

Dirbantiems pensininkams pensijos bus mažinamos:

Pastaba. Tikslus mažinimo dydis priklauso nuo kiekvieno žmogaus konkrečios gaunamos pensijos.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Senatvės pensijos mažės