Maišiagalos miestelis – už 25 kilometrų nuo Vilniaus. Čia ne tik ramiau nei mieste, bet ir pigiau, todėl jaunos šeimos vis drąsiau dairosi būsto būtent čia.
„Kiekviena šeima nori nuosavo kiemo, laikyti šuniuką, o ne 40 kvadratų bute mokėti didelius pinigus ir sėdėti jame“, – sakė Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas.
Seniūnas ir sukonkretina – įsigyti būstą čia kainuoja maždaug dukart pigiau nei Vilniuje.
„Vieno kambario butas kainuoja nuo 50 tūkstančių eurų, o namas – priklausomai nuo teritorijos – nuo 200 tūkstančių“, – teigė R. Kasparas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Todėl nenuostabu, kad iš sostinės vyksta kraustynės – Vilniaus rajone daugėja 30–49 metų gyventojų.
„Gyventojų padaugėjo apie 2,3 tūkst. Jei paimtume Avižienių seniūniją, deklaruotų gyventojų skaičius išaugo daugiau nei tūkstančiu. Turime keturias seniūnijas šalia Vilniaus, kur plėtra labai didelė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Gediminas Miškinis.
Jam antrina ir R. Kasparas.
„Dauguma – jaunos šeimos. Pažįstu net šeimą su dviem vaikais, kuri iš Tauragės atsikraustė gyventi čia“, – pasakojo jis.
Įsikurti regione padeda ir valstybės parama. Jaunoms šeimoms ar vienam vaiką auginančiam asmeniui valstybė padeda įsigyti pirmąjį būstą ir kompensuoja notaro išlaidas.
„Ženklesnė parama yra tada, kai valstybė prisideda prie pradinio įnašo. O notaro išlaidos – sutikite, kiekviena šeima gali kažkaip susirasti iš tėvų ar kitur“, – sakė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.
Valstybė dengia ir tokias išlaidas kaip hipotekos sandoris. O Teisingumo ministerija siūlo kompensaciją dar išplėsti.
„Pats laikas diktuoja ribas keisti – nekilnojamasis turtas brangsta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose“, – teigė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Iki šiol valstybė nuo notaro mokesčio atleisdavo tuos, kurių pirmasis būstas kainuodavo ne daugiau nei 87 tūkstančius eurų. Dabar siūloma kompensuoti ir tiems, kurių būstas brangesnis – iki 120 tūkstančių eurų.
„Pagal notarų teikiamus duomenis, hipotekos sandorius iki 120 tūkstančių eurų sudarė daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių“, – sakė R. Tamašunienė.
Hipoteka – tai banko užtikrinimas: kol būsto paskola negrąžinta, būstas lieka įkeistas bankui. Tokį dokumentą išrašo notaras. Jei notarui mokėti nereikėtų, ministrės skaičiavimu, žmonės vidutiniškai sutaupytų apie 230 eurų.
„Geriau negu nieko, bet žiūrint į platų demografijos paveikslą – tai gaisro gesinimas su pipete“, – kritikavo Seimo narys Tomas Tomilinas.
Naujakuriams lieka ir krūva kitų mokesčių, kurių valstybė nedengia – pirkimo–pardavimo sutartis, registravimas notarui, mokestis Registrų centrui. Ekspertai mato niuansų ir su lengvata hipotekai.
„Jei nekilnojamasis turtas neturi viršyti 120 tūkstančių, bet vertintojas jį netyčia įvertina daugiau, žmogus jau gali nepatekti į programą. Turi atitikti ir vertinimas, ir pirkimo kaina“, – pažymėjo M. Jansonas.
Opozicijos atstovas šaiposi – kompensuojamos notaro išlaidos, bet tuo pačiu mažinama parama pirmajam būstui.
„Trejų metų biudžeto plane numatytas 20 procentų mažinimas. Tai apie ką mes kalbame? Iš vienos pusės mažiname paramą, iš kitos – dovanojame notaro paslaugas regionuose. Ačiū ir už tai, bet realiai paramą reikia didinti, o ne mažinti“, – sakė T. Tomilinas.
Pokyčių – ir daugiau. Dabar paramą gauna tas, kuris pirmas spėja atsiliepti į kvietimą, – anksčiau buvo sudaromos eilės. Traukiasi ir teritorijos, kuriose galima pasinaudoti parama. Komplikuota ir pati schema: būsto kreditas negali viršyti 87 tūkstančių eurų, o pats būstas – 120 tūkstančių.
„Paskutiniai pakeitimai suvaržo – nustatyta viršutinė riba, kad įsigyjamas turtas negali viršyti 120 tūkstančių eurų, o kredito lubos – 87 tūkstančiai. Nuo tų kredito lubų ir skaičiuojami procentai“, – aiškino G. Miškinis.
Todėl Vilniaus rajonas supranta – vien parama jaunų žmonių neprisiviliosi, reikia gerinti ir viešąsias paslaugas.
„Vaiko kraitelę padidinome tris kartus, vienkartinė išmoka siekia 222 eurus. Daug investuojame į viešąsias paslaugas – kasmet auga ir išasfaltuojamų kelių skaičius“, – sakė G. Miškinis.
Teisingumo ministerijos siūlymui kompensuoti notaro išlaidas ir brangesniam turtui dar turės pritarti Vyriausybė.
Naujausi komentarai