Kainas diktuoja konkurentai

Vasara – permaininga, be to, situacija skirtinguose šalies rajonuose skiriasi. Kaip teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas, kruša padarė žalos svogūnų, kopūstų derliui, kai kam burokėlių lapus nukapojo. Kai kuriuose regionuose tebetrūksta lietaus.

„Derlius dar laukuose – morkos, šiuo metu jau nuima ankstyvuosius kopūstus, bulves. […] Prieš kelias savaites lankiausi keliuose ūkiuose, derlius gali būti neblogas, jis yra normalus. Viską parodys ateinantis mėnuo, kas dar per jį nutiks“, – akcentuoja LDAA atstovas.

„Tačiau daržovių kainos priklauso ne nuo Lietuvos augintojų, kainas diktuoja olandai, lenkai, labai daug priklauso nuo to, koks derlius bus ten“, – sako P. Andriejavas.

Štai šiltnamių daržovių kainos šiemet yra mažesnės negu standartiškai. Kaip teigia P. Andriejavas, dėl sumažėjusio vartojimo, konkurencijos pas kaimynus. „Su keliais kitais žurnalistais ir kolegomis analizavome klausimą, ar lietuviai daug daržovių atsiveža iš užsienio, ar tiesiog mažiau perka, vartoja. Situaciją tiksliau įvertinti bus galima po pusmečio, kai bus skaičiai Statistikos departamente. Mes nevaldome tokių skaičių, kiek daržovių atsivežta, kiek importo realizuota. Tačiau tam tikrų daržovių perteklius Latvijoje, būtent šiltnamio daržovių, pomidorų ar agurkų, lemia kainą pas mus“, – aiškina jis.

Klimato kaita, nepastovūs orai daro didelę įtaką derliui. Dėl to būtina investuoti į modernizaciją. „Būtina, kad ūkiai investuotų į lietinimo sistemas, nes kiekvieni metai yra skirtingi, ir jei ūkininkai tam nebus pasiruošę, visą laiką 100 proc. ir priklausys nuo gamtos. Jeigu galima kažką išspręsti, tai reikia daryti, bet vėlgi – tam reikalingos investicijos. Žemės ūkio ministerija privalo skatinti ūkių modernizaciją, išlaikyti programą, investicijas į žemės ūkio valdas, įgyvendinti, kas jau yra numatyta“, – sako P. Andriejavas.

Tradicijos: Lietuvoje ankstyvųjų daržovių karaliai nesikeičia. Pirmiausia – agurkai, kiek vėliau – šviežios bulvės, kopūstai, morkos, burokėliai. / D. Labučio / ELTA nuotr.

Rizikuoti? Prabanga

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė sutinka, kad klimato kaita daro poveikį visiems augalams. Pavyzdžiui, obelys šiemet kai kuriuose šalies regionuose labai intensyviai žydėjo, bet dalis žiedų nukrito, nušalo. Tokie ūkiai esą individualiai kreipėsi į rajono savivaldybes, kad fiksuotų nuostolius.

„Nežinau tolesnės eigos, ar jiems padės, ar ne, bet tai yra labai įdomūs dalykai. Kalbame apie obuolius ir daugiausia apie Anykščių regioną. Pernai jie gal mažiau nukentėjo, bet dabar labai jaučiasi, kad, nepaisant gausaus žydėjimo, vaisių neužmegzta. Kaltos šalnos, kurių buvo ir per žydėjimą, ir po jo. Tačiau, pavyzdžiui, Biržų rajone derlius neblogas“, – sako V. Kuliešienė.

„Koks bus bendras derlius, paaiškės tik skinant obuolius. Buvo vienas užuomazgų kritimas, dar vienas irgi tikrai turi būti“, – priduria ji.

Obelis nuo gamtos stichijų apsaugoti sudėtingiau, tačiau braškes galima pridengti nuo šalnų, o lietinimo sistemos, kurios jau įrengtos beveik visuose profesionaliuose šių uogų ūkiuose, padeda joms išgyventi karščius, sako asociacijos vadovė. Ir būtent braškės yra lietuvių mėgstamiausios vasaros uogos, veikiausiai nukonkuruojančios ir visus kitus vaisius.

Tačiau kelią į rinką skintis bando ir kitos uogos. „Gervuogės, šilauogės, aišku, yra vienetai ir trešnių, ir vyšnių augintojų, kurie, pavyzdžiui, Dembavoje jas augina, bet tai tikrai nedideli kiekiai, masiškai neauginama. Iš tikrųjų dėl šalnų yra rizikinga – investuoti reikia daug, o oras daug pagadina“, – sako V. Kuliešienė.

„Jei ką nors naujo pasodina – per televizorių parodo ir tu jau žinai, kad kažkas bando auginti. Tačiau 1–2 ha – kas tai yra Lietuvos mastu?“ – retoriškai klausia ji.

„Tiesa, bando dabar auginti ir riešutmedžius, tokia lyg ir mada atėjusi, bet tie riešutmedžiai tik auga, praktiškai derliaus dar ne visi duoda. Yra mėgėjų, kurie bando, bet pavieniai, gal jaunimas daugiau rizikuoja – tie, kurie daugiau pinigų turi. Tačiau jie daugiau orientuoti į reklamą, edukaciją“, – apie naujas madas pasakoja V. Kuliešienė.

Vis dėlto ji grįžta prie laiko patikrintų braškių, kurių kainos Lietuvoje tradiciškai priklauso nuo situacijos Lenkijoje – jei pas kaimynus derlius geras, Lietuvos augintojams tenka konkuruoti, nes, kaip pastebi V. Kuliešienė, dauguma pirkėjų vis dėlto žiūri į kainas, ne visi gali pirkti gerokai brangesnes lietuviškas braškes.

„Pernai pas mus buvo labai didelės šalnos, mažai lietuviškos produkcijos […] Šiemet Lenkijoje kruša padarė nuostolių derliui, todėl pas mus mažai importuotų braškių, ant lentynų matote praktiškai tik lietuviškas“, – sako ji.

„Tačiau negali girtis geru derliumi, nes tik pasidžiaugi ir ateina kruša, nebelieka derliaus. Dabar krušos būna tokios,, kad per vieną valandą gali netekti viso metų derliaus. Obuoliams irgi tas pats galioja, nes kruša gali taip juos sudaužyti, kad jei iš pradžių tikėjaisi už obuolių kilogramą gauti 40–50 ct, galiausiai gausi tik 10 ct. Taip mes ir gyvename“, – pasakoja verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė.

Arbūzai ir fiktyvūs ūkiai

Vis dėlto šylantis klimatas iš dalies sudaro sąlygas išbandyti mūsų regionui neįprastų daržovių ar vaisių auginimą. „Mes patys, tikriausiai, pirmieji prieš ketverius metus pramoniniu būdu užauginome arbūzų ir juos sėkmingai realizavome Lietuvoje. Mes, kaip sėklų pardavėjai, stebime tendenciją, kad arbūzų, melionų pardavimas didėja. Aišku, prekinių ūkių, tokių augintojų nedaug. Klimatas iš tikrųjų šiltėja, pavyzdžiui, arbūzams jis tikrai tampa tinkamesnis auginti, bet kitokių egzotinių vaisių, daržovių masinio atsiradimo nepastebime“, – dalijasi P. Andriejavas.

Lietuvoje pastaraisiais metais auga ir sėklų pardavimas. Kaip teigia LDAA valdybos pirmininkas, įprastai sėklų pardavimas auga atėjus ekonomikos krizei, kai jaučiamos neapibrėžtumo nuotaikos, didėja karo baimė, infliacija, pakilusios bazinės palūkanų normos: „Žmonės nori patys daugiau užsiauginti. Tai yra pagrindinis faktorius, žmonės bando taupyti.“

„Iš dalies prisideda ir žaliasis kursas, sveikos mitybos propagavimas – žmonės supranta, kad gana valgyti greitąjį, nesveiką maistą, reikia labiau rūpintis savo sveikata“, – priduria jis.

Būtina, kad ūkiai investuotų į lietinimo sistemas, nes kiekvieni metai yra skirtingi, ir jei ūkininkai tam nebus pasiruošę, visą laiką 100 proc. ir priklausys nuo gamtos.

P. Andriejavas sutinka su V. Kuliešiene, kad Lietuvos ūkininkai vis dėlto yra konservatyvūs ir nelabai linkę eksperimentuoti, mat kiekvienas eksperimentas – iš tiesų labai brangus. „Nuosavomis lėšomis, manau, ūkininkai nerizikuoja“, – sako P. Andriejavas.

Turbūt todėl Lietuvoje ankstyvųjų daržovių karaliai taip pat nesikeičia: pirmiausia – agurkai, kiek vėliau – šviežios bulvės, kopūstai, morkos ir burokėliai. Beje, Lietuvoje auginamų burokėlių plotai kasmet didėja, bet kitų daržovių – traukiasi. „Jie traukiasi dėl to, kad reikia daug darbo jėgos – rankų, o kaimuose žmonių mažėja, jie įsikuria regionuose“, – iš patirties žino LDAA atstovas.

Tiesa, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas neseniai teigė, kad Lietuvoje daugėja ekologinių ūkių, tai esą parodė pasėlių deklaracija. Tačiau P. Andriejavas sako, kad tokios tendencijos nepastebi. Jo teigimu, reikėtų atskirti fiktyvius augintojus, kurie yra paramos ar ES išmokų medžiotojai, bet ne realūs ūkininkai. Ypač daug tokių atvejų pasitaiko su moliūgais: „Deklaruota 1 000 ha, o Lietuvoje realus jų poreikis yra 30 ha – toks yra realus pardavimas. Tokie ūkininkai atima pinigus iš tikrųjų ūkininkų. Visa tai galėtų būti skirta investicijoms, atlyginimams didinti ir t. t.“

„Tapti ūkininku apskritai nelengva. Tai yra kiekvienos dienos darbas, esi priklausomas nuo gamtos. Ekologiniuose ūkiuose iš 1 ha gaunamas mažesnis derlius, o realizacija nekompensuoja mažesnio derliaus. Kultūra kultūrai nelygi. Turbūt ekologiniai ūkiai yra tie, kuriuose ūkininkauja šeimos: pačios dirba, pačios nuima derlių, pačios jį parduoda. Pramoninių didelių ekologinių ūkių nėra“, – tikina P. Andriejavas.

Situacija: pasak P. Andriejavo, reikėtų atskirti fiktyvius ekologinius ūkius, kurie yra paramos ar ES išmokų medžiotojai, ir realius ūkius. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Draudžiamo importo rizika

Prie ūkininkų galvos skausmo prisideda ir sankcionuojamų daržovių importo rizika. K. Navickas neseniai patikino, kad rusiškų ir baltarusiškų grūdų problema išspręsta – jie į Lietuvą nebeįvežami. LDAA nariai vieni pirmųjų identifikavo, kad į Lietuvą taip pat patenka rusiškų ir baltarusiškų daržovių.

„Kai patys tą problemą identifikavome ir iškėlėme, buvo atlikti muitinės patikrinimai, kiek daržovių tiesiogiai įvežta per mūsų sieną, ir jų nebuvo užfiksuota, bet tas srautas keliavo iš Lenkijos. Daržovės papuldavo kartu su lenkiškomis – pagal dokumentus tos daržovės tapdavo lenkiškos ir taip įvažiuodavo ne tik į Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją ir tai, aišku, išbalansuoja situaciją“, – aiškina P. Andriejavas.

Jei ką nors naujo pasodina – per televizorių parodo ir tu jau žinai, kad kažkas bando auginti. Tačiau tai tik 1–2 ha – kas tai yra Lietuvos mastu?

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet atlieka patikrinimus, glaudžiai bendradarbiaujame. Kai prasidėjo ankstyvųjų daržovių derlius – šiuo metu kopūstai, buvo bulvės – ir turgavietėse buvo nustatyta neatitikimų, bet pastebime, kad turgaus prekeiviai elgiasi sąžiningiau, taip dažnai, kaip anksčiau, nebeklastoja daržovių kilmės šalies“, – teigia jis.

Dabar augintojai Lietuvoje teigia nepastebintys didelių daržovių srautų iš jau minėtų šalių. Tačiau P. Andriejavas sako, kad reikia užtikrinti, jog į šalį draudžiamų įvežti maisto produktų sąrašas, tarp jų ir daržovių, būtų labai aiškiai numatytas. „Negalime vežti iš ten daržovių, turime skatinti vietinius ūkininkus. Reikia nepamiršti, kad mums draudimas daržoves vežti į Rusiją pritaikytas jau prieš kelerius metus, dar net nebuvo tokios geopolitinės situacijos. Mes negalėjome vežti daržovių, o iš ten sėkmingai veždavome – turi būti balansas“, – išskiria jis.

Žymiai sumažėjo siuntų skaičius

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad, sustiprinus kontrolę Lietuvos pasienio veterinarijos postuose, įvežamų siuntų skaičius žymiai sumažėjo.

VMVT pabrėžia, kad, įsigaliojus LR Vyriausybės nutarimui, tam tikras sąraše numatytas maisto prekes, gyvūnus iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti apskritai draudžiama.

VMVT skaičiavimais, iki šio nutarimo, 2024 m. per Lietuvos pasienio veterinarijos postus iš Rusijos buvo įvežtos 29 ekologiškų žirnių siuntos, jų dydis siekė 1 368 t. Iš Baltarusijos daržovių gabenimas per Lietuvos pasienio veterinarijos postus šiemet esą nebuvo fiksuotas.

„Pavasarį buvo vykdoma sustiprinta kontrolė reaguojant į socialinių partnerių indikacijas dėl galimai nesąžiningos vaisių ir daržovių prekybos Lietuvoje. Buvo patikrinti 38 subjektai, vykdantys vaisių, daržovių prekybą“, – savo komentare teigia VMVT.

Pažeidimai nustatyti šešiais atvejais, trims iš jų buvo pritaikytos sankcijos. „Patikrinimų metu dažniausiai fiksuojami atsekamumo, higienos, ženklinimo pažeidimai. Šiais metais atliekant patikrinimus nenustatyta, kad būtų prekiaujama rusiškos ar baltarusiškos kilmės vaisiais ir daržovėmis. Klastojimo atvejų taip pat nenustatyta“, – tvirtina VMVT.

VMVT įspėja, kad nustačius pažeidimų gali būti uždraudžiama prekyba, produkcija nukreipiama sunaikinti, gali būti taikoma ir administracinė atsakomybė