Verslo asociacijų atstovai į Rusiją ir Baltarusiją eksportuojančias įmones siūlo viešinti, tokios galimybės neatmeta ir kai kurie politikai. 

Pernai spalį, palyginti su sausiu, į Rusiją eksportuojančių Lietuvos įmonių sumažėjo 2,4 karto – iki 261 (2022 metų sausį – 621). Tuo metu į Baltarusiją eksportuojančių šalies įmonių skaičius per dešimt mėnesių išaugo iki 746 (2022 metų sausį – 715). 

Daugiausia Lietuvos įmonių į Rusiją vežė optikos, medicinos ir matavimo prietaisus (90 įmonių), transporto priemones (87), elektros įrangą bei vaizdo garso aparatūrą (85), katilus ir mechaninius įrenginius (84), vatą, veltinius, virves (56).

Reikia mažų mažiausiai viešinti bent jau įmonių pavadinimus, kurios iki šiol dirba Rusijoje, Baltarusijoje.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos eksporto į Rusiją vertė buvo 772 mln. eurų (atmetus elektros eksportą – 754 mln. eurų), tuo metu trečiąjį ketvirtį ji siekė 856 mln. eurų (655 mln. eurų).  

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis teigė, jog lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją pernai mažėjo. 

„Kalbant apie ne lietuviškos kilmės produktus, tai jau liečia visą Europos Sąjungą, ir ką per Lietuvą eksportuoja visos Europos Sąjungos valstybės. Ar tai teisinga, tai kiekvieno verslo etikos ir sąžinės klausimas“, – LRT teigė viceministras. 

Nors statistikai teigia negalintys skelbti su Rusija bendradarbiaujančių įmonių, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas mano, kad tokias įmones reikia viešinti.

„Reikia mažų mažiausiai viešinti bent jau įmonių pavadinimus, kurios iki šiol dirba Rusijoje, Baltarusijoje, kurios neketina trauktis“, – LRT teigė S. Besagirskas. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog tokią idėją remtų.  

„Mes tikrai apie tai kalbėsime labai rimtai komiteto rėmuose. Aišku, tokia idėja gali atsirasti ir vykdomojoje valdžioje. Jeigu atsiras, mes ją tikrai remsime“, – sakė L. Kasčiūnas.