- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie nepersidirba, sėkmingiau kopia karjeros laiptais ir yra dažniau įvertinami premijomis. Kodėl dirbti pernelyg daug nėra gerai, portale bbc.com aptaria apžvalgininkas Markas Johansonas.
Stuartui Nomimizu persikėlus gyventi iš Birmingamo (Anglija) į Tokiją (Japonija), Jungtinėje Karalystėje likusi jo šeima ir draugai ėmė nerimauti – ne tik dėl to, kad retai besusimatydavo, bet ir todėl, kad Stuartas, rodėsi, visąlaik darbe – nuo ankstyvo ryto iki išnaktų. Jiems buvo sunku patikėti, kad dirbti tiek valandų, kiek Stuartas teigė dirbantis, apskritai įmanoma.
Persidirbus gresia karoshi
Norėdamas juos įtikinti, kad neperdeda, vyras nusprendė nufilmuoti vieną savo – Tokijo finansų sektoriaus „algažmogio“ – gyvenimo savaitę. Vaizdo įrašą jis paskelbė internete, idant visi, trokštantys susipažinti su jo naujuoju gyvenimo būdu, galėtų tai padaryti.
„Youtube“ kanale įrašas išplito akimirksniu, surinkdamas daugiau kaip milijoną peržiūrų. Įraše apžvelgiama viena finansų sektoriuje „karščiausio“ metų laikotarpio, kuris trunka nuo sausio iki kovo, savaitė – nuo pirmadienio iki šeštadienio. Per šią savaitę S. Nomimizu 78 valandas dirbo, 35 – miegojo (paskui Stuartas dar šešias valandas padirbėjo sekmadienį, tik įraše to jau nematyti).
Kaip pasakoja S. Nomimizu, pasibaigus „karštajam“ laikotarpiui, praktiškai visi biuro darbuotojai ne juokais sunegaluoja. Jis ir pats teigia sykį dėl išsekimo nualpęs.
Vis dėlto, pasak S. Nomimizu, jo padėtis dar nėra pati blogiausia. Daugelyje Tokijuje veikiančių bendrovių besaikis darbo krūvis yra įprastas – darbuotojai tokiomis sąlygomis dirba kasdien, ištisus metus. Japonų kultūroje nesibaigiančios darbo valandos yra toks savaime suprantamas reiškinys, kad japonai net turi žodį, reikšiantį mirtį nuo persidirbimo, – karoshi.
Praėjusį spalį Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerija paviešino pirmąją vyriausybės parengtą karoshi ataskaitą. Joje nurodoma, kad beveik ketvirtadalyje (23 proc.) Japonijos įmonių kai kurie darbuotojai per mėnesį išdirba daugiau kaip 80 valandų viršvalandžių.
„Japonai nepaprastai gerbia savo kolegas, tačiau atvirai pasikalbėti nesugeba, – sako S. Nomimizu. – Todėl pavaldiniai iš biuro dažniausiai neišeina tol, kol neišeina pats vadovas. O vadovai linkę užsibūti labai ilgai.“ 26-erių vyras paaiškina, kad jei iš biuro išeitų pirmas, nebebūtų laikomas komandos dalimi.
M. Johansonas kelia klausimą, ar nenuilstantieji japonai iš tiesų yra produktyvesni už kitų pasaulio šalių darbuotojus? Kažin. Abejones patvirtina ir daugybė pastaruoju metu atliekamų tyrimų. Randama vis daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad dirbdami viršvalandžius mes gadiname sau sveikatą, susiauriname savo karjeros galimybes, be to, dėl mūsų dirbamų viršvalandžių mažėja bendras mus įdarbinusios įmonės produktyvumas.
Mažiau yra daugiau
Dar viena šalis, itin garsėjanti darbuotojų polinkiu dirbti viršvalandžius ir vengti poilsio, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Neseniai bendrovės „Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, vidutinė visu etatu dirbančio žmogaus darbo savaitė JAV trunka 47 valandas, t. y. ji beveik visa darbo diena ilgesnė už įprastą darbo savaitę. Taip pat išsiaiškinta, kad beveik kas penktas (18 proc.) darbuotojas dirba 60 arba dar daugiau valandų per savaitę.
Kito panašaus tyrimo rezultatai atskleidė, kad per pastaruosius trejus metus biurų „gyventojai“ buvo rečiau įvertinami premijomis negu jų kolegos, neviršijantys įprasto darbo valandų skaičiaus.
„Nustatėme, kad daugiau laisvadienių – 11 arba daugiau dienų iš eilės – imantys darbuotojai turi daugiau galimybių būti paaukštinti arba gauti premiją, negu tie, kurie ima 10 arba mažiau laisvadienių, – sako tyrimo vadovė Katie Denis. – Taigi, jei žmogui nerūpi karjera, – o koreliacijos tarp išdirbtų valandų skaičiaus ir sėkmės darant karjerą nenustatyta, – kodėl jis tiek dirba?“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas ragina institucijas susitarti dėl būsto įperkamumo politikos
Lietuvos bankas (LB) ragina šalies valdžios institucijas bei savivaldą susitarti dėl būsto politikos, kuri leistų gyventojams geriau įpirkti būstą. ...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų šiemet išaugo 52 eurais
Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2398,8 euro ir, palyginti su ketvirtuoju 2023 metų ketvirčiu, padidėjo 3,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos reg...
-
Tyrime dėl VSAT naktinio matymo prietaisų figūruojanti įmonė sako atitinkanti reikalavimus
Teisėsaugai tiriant naktinio matymo prietaisų pardavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), juos tiekusi įmonė teigia, kad įrenginiai atitinka pirkimo sąlygas ir dėl tyrimo kaltina konkurentus. ...
-
G. Šimkus: Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau rizikos išlieka
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau dėl aukštesnių palūkanų ir geopolitinių įtampų vis dar išlieka ankstesnės rizikos. ...
-
Po pažadų apie didesnes pensijas – senjorų nuogąstavimai: kad nebūtų dar blogiau negu buvo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina keisti pensijų apskaičiavimo formulę. Esą tikslas, kad darbo stažas pensijų dydžiui turėtų didesnę įtaką. ...
-
Vyriausybė siūlo leisti pensijų priemokas finansuoti „Sodros“ lėšomis
Vyriausybė pirmadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui leisti senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokas finansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) lėšomis. ...
-
G. Šimkus: bankų solidarumo įnašo pratęsimas didintų mokesčių neapibrėžtumą2
Politikų siūlymai pratęsti pernai įvestą laikinąjį bankų solidarumo įnašą didina šalies mokesčių sistemos neapibrėžtumą, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, šio mokesčio ...
-
Vilniaus oro uoste įsigalioja nauji eismo organizavimo pokyčiai
Nuo pirmadienio Vilniaus oro uoste įsigalioja nauji eismo organizavimo pokyčiai. Pranešama, apie priešais statomą naują išvykimo terminalą atidaromą naujai įrengtą aikštelę trumpiems automobilių sustojimams, taip pat nauja...
-
Vyriausybė pritarė Valstybės gynybos fondo įkūrimui: tam dar turės pritarti Seimas1
Vyriausybė pirmadienį pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiai metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Įsigaliojo draudimas įvežti 2,8 tūkst. rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų
Įsigaliojo draudimas į Lietuvą įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. 24 grupių žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. ...