Pervedant pinigus internetu bankų klientų reikalaujama nurodyti mokėjimo paskirtį, tačiau tik nuo vartotojo priklauso, ką konkrečiai jis ten įrašys – bereikšmį simbolį ar konkrečią paskirtį, sako specialistai. Neretai bankų vartotojams netrūksta kūrybiškumo – dalis jų tiesiog prirašo anekdotų.

Mokėjimų paskirtimis nesidomi

Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės departamento direktorius, tinklalapiui LRT.lt sako, kad bankas nekontroliuoja, kokią informaciją mokėjimo paskirtyje pateikia lėšų mokėtojas.

„Kadangi didžioji mokėjimo pavedimų dalis apdorojama automatiškai, banko darbuotojai praktiškai neseka, kas įrašoma mokėjimo paskirtyje. Dažniausiai mokėtojas nurodo sąskaitos numerį, pagal kurį atlieka apmokėjimą“, – pastebi R. Strauka.

Savo ruožtu Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Jūratė Butkutė priduria, kad mokėjimo paskirtis nurodoma atsiskaitančiųjų šalių patogumui. Gavus mokėjimą gavėjas esą pagal mokėjimo paskirties informaciją gali atsekti, už ką tas mokėjimas įvykdytas.

„Tokie tikrinimai gavėjo sistemose gali būti atliekami ir automatizuotai, tada, pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo atvejais, pirkėjui operatyviai išsiunčiamos prekės ar suteikiamos paslaugos“, – sako ekonomistė.

Tuo metu DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas paaiškina, kad mokėjimo paskirties nurodymas susiformavo istoriškai, kad pinigų gavėjui būtų lengviau identifikuoti, kas ir už kokią prekę ar paslaugą pervedė pinigus. Anot R. Straukos, tokia vietinių mokėjimo nurodymų bylos struktūra naudojama nuo 2007-ųjų, kai pradėjo veikti LITAS sistema.

„Tai buvo ir yra ypač aktualu didelius kiekius mokėjimų gaunantiems subjektams – pavyzdžiui, energetikams, telekomunikacines, komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms ir pan., kai kartais gaištama daug laiko bandant nustatyti mokėjimo tikslą, paskirtį ar kai už paslaugas moka ne paslaugos gavėjas“, – aiškina A. Vilkancas.

Be to, pasak R. Vilkanco, nurodyta mokėjimo paskirtis dažnai padeda išspręsti ir situacijas, kai per klaidą žmonės padaro mokėjimo pavedimą ne tam gavėjui ar kitais atvejais, pavyzdžiui, mokant įsiskolinimus už kitus asmenis.

Domėtis įpareigoja tarptautiniai ir teisės aktai

A. Vilkancas tęsia, kad tarptautiniai ir Lietuvos teisės aktai taip pat įpareigoja bankus domėtis netipinėmis ar ekonomiškai nesuprantamomis, nepaaiškinamomis vykdomomis operacijomis, siekiant, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimo ar kitokiai nusikalstamai veiklai.

„Tarkime, kai susiduriama su bandymais pavogtais iš kliento konfidencialiais duomenimis pasinaudoti atliekant pavedimą į kitą sąskaitą, gavėjo teikiamų paslaugų ir nurodytos mokėjimo paskirties neatitikimas tampa vienu iš požymiu prevenciškai sulaikyti pavedimo vykdymą, kol bus susisiekta su sąskaitos savininku ir išsiaiškinta situacija“, – aiškina banko darbuotojas.

Pasak R. Straukos, mokėjimo paskirtyje mokėtojas nurodo papildomą informaciją lėšų gavėjui. Be to, gauti banko sąskaitos išrašą gali pageidauti ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tuomet bankas privalo pateikti kliento išrašą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas numato, kad „Atsisakymas pateikti informaciją negali būti grindžiamas komercine ar banko paslaptimi“, tai reiškia, kad bankas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais privalo VMI šios institucijos reikalavimu teikti duomenis atitinkamų funkcijų atlikimo tikslais.

VMI viešųjų ryšių skyriaus specialistas Darius Buta LRT.lt sako, kad mokėjimo paskirtyje įrašyti žodžiai ar sakiniai bent jau mokesčių inspekcijos patikrinimuose ar mokestiniuose tyrimuose neturi visiškai jokios reikšmės.

„Žmogus gali rašyti ką nori. Kai kurie parašo visokiausių anekdotų. Bet kuriuo atveju reikia žiūrėti į operacijos turinį – kam pervesti pinigai ir už ką. Tai nustatoma mokestinio patikrinimo ar tyrimo metu. Mokesčių inspektorius tikrai nepatikės banko laukelio įrašu“, – tvirtina D. Buta.

VMI atstovas teigia, kad pagal tam tikrus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo straipsnius bankai kai kuriais atvejais apie operacijas turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Jei šiai kyla pagrįstų abejonių, ar pinigai yra legalūs, jie informaciją pateikia VMI.