Kaip praneša Statistikos departamentas, vasarį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino geriau nei sausį: kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinės padėtis pagerėjo, 21 proc. – kad pablogėjo (sausį – atitinkamai 23 ir 22 proc.).

Vasarį, palyginti su sausiu, gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: gyventojų, manančių, kad gerės šalies ekonominė padėtis, dalis padidėjo nuo 31 iki 34 proc.

Nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė: 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės (sausį – 27 proc.), kas dešimtas (kaip ir sausį) gyventojas manė, kad ji blogės.

Vasarį 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 17 proc. – mažiau (sausį – atitinkamai 27 ir 16 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis sudarė 5, kaime – 4. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, ir mieste, ir kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė.

Vasarį, palyginti su sausiu, šiek tiek padaugėjo miesto gyventojų optimistiškiau vertinančių šalies ekonominės padėties perspektyvas, bet šiek tiek sumažėjo ketinančiųjų įsigyti didesnius pirkinius.

Statistikos departamento duomenimis, kaimo gyventojai geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių ir optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties pasikeitimus per ateinančius 12 mėnesių, bet šiek blogiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir planavo išleisti mažesnę pinigų sumą didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn.

Per metus (šių metų m. vasarį, palyginti su 2018 m. vasariu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais.

Gyventojų, teigiančių, kad per praėjusius 12 mėnesių jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, padaugėjo nuo 15 iki 25 proc., o teigiančių, kad padėtis pablogėjo, dalis sumažėjo nuo 35 iki 21 proc.

Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis padidėjo nuo 26 iki 34 proc., prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimą – nuo 21 iki 26 proc.

Gyventojų nuomonė apie numatomas išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika pasikeitė nedaug: kaip ir prieš metus, 17 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių šiems pirkiniams ketina išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėn., 24 proc. – daugiau (prieš metus – 27 proc.).

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių vasarį gyventojai vertino geriau nei sausį: 35 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 23 proc. – kad pablogėjo (sausį – atitinkamai 31 ir 27 proc.).

Statistikos departamentas skelbia, kad vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėnesį, 46 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 7 proc. – teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (sausį – 6 proc.)

Vasarį, kaip ir sausį, 44 proc. gyventojų tikėjosi nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., 18 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (sausį – 19 proc.).