Pietūs namuose: ir taupiau, ir sveikiau Pereiti į pagrindinį turinį

Pietūs namuose: ir taupiau, ir sveikiau

2005-02-01 09:00

Pietūs namuose: ir taupiau, ir sveikiau

Gerais, bet nebūtinai prabangiais pietumis masina ir nedidelės kavinės, ir restoranai. Tačiau yra tokių tvarkingų šeimų, kurios beveik kas dieną sugeba pietus pasiruošti ir pietauti namuose. Taip esą ir taupiau, ir sveikiau.

Dietologė patarė nepersivalgyti

Apie mitybos namuose ekonominę (taupumo) pusę pakalbinome gydytoją dietologę Teresę Kupšienę.

- Jeigu žiūrėsime į lėkštę, kiek ten ko įdėta, ir svarstysime apie taupumą, kažin ar kas paaiškės. Jei manysime, kad namuose suvalgyti penki kotletai kainuoja pigiau nei vienas kavinėje ir jausimės sutaupę – bus visiškai ne taip.

Taupyti pirmiausiai reikia sveikatą. Ir būtent šia mintimi reikėtų vadovautis per pusryčius, pietus ir vakarienę, per kavutės pertraukėles ir prie vaišių stalo. Šiuo metu kas žingsnis sutinkame blogo maisto pagundų, o gydytojai kaip niekada iki šiol mato daug blogos mitybos aukų – sunkių ligonių. Nepasakiusi to, neįspėjusi žmonių, negaliu komentuoti kitų klausimų, - širdijosi gydytoja ir priminė, kad grįžo iš palatos, konsultavusi sunkų ligonį. Jis tol maitinosi reklamuojamais skanėstais ir gėrimais, kol nutuko ir visiškai nuvarė savo sveikatą.

- Manau, kad pagrindinis maitinimosi principas padėtų ir taupyti, - toliau tęsė gydytoja. - Pietų lėkštę įsivaizduokime padalijantys į keturias dalis: į vieną dedame nedidelę porciją tinkamai paruoštos mėsos, į antrą šiek tiek bulvių ar ryžių, o kitos dvi dalys turi būti užpildytos tik daržovėmis. Morkos, burokėliai, kopūstai. Jie auga čia, yra nebrangūs. Paskaninti galima citrina ir aliejumi. Ir namuose valgykime ne penkis kotletus ir šaukštą daržovių, o priešingai – vieną kotletą ir penkis kupinus šaukštus daržovių. Tada taupysime ir pinigus, ir sveikatą.

Yra dar viena būtina sąlyga: valgyti reikia lėtai. Tai taip pat yra susiję su abiem taupumo atvejais: lėtai valgydami, mažiau suvalgysime ir sulauksime sotumo jausmo, kuris atsiranda tik per 20 minučių. Nepatartina pavalgyti greičiau, nes tik per šį laiką ateina sotumo jausmas. Lėtai valgydami, gerai kramtydami, pasitenkinsime mažesne porcija ir jausimės sotūs. Kiekvieną kąsnį būtina kramtyti ilgai, sukąsti ne mažiau kaip 20 kartų ir tik tada nuryti. Jeigu maistas skubiai „sumetamas“ į skrandį, jo reikia daug. Tai labai blogai. Organizmas nepajėgus tinkamai susitvarkyti su tokiu kiekiu, jį ištinka savotiškas stresas, žmogui tik žala.

Blogiausiai elgiasi tie, kurie vakare pavalgo už visą dieną. Žmogus tampa sunkus nusikaltėlis pats sau. Apie tai galima ištisas paskaitas skaityti.

Valgydami visavertį maistą, tikrai labai taupykime jį, taip pataupysime sveikatą. Turėk, žmogus, ką nori, kiek nori, apkeliauk, pamatyk kad ir visą pasaulį, bet jeigu susigadini sveikatą – niekas jos neatstos ir neatpirks. Gaila, kad apie šį „taupumą“ retai kas kalba ir dar mažiau išgirsta - priminė didelę praktiką turinti gydytoja dietologė Teresė Kupšienė.

Prekybos centrų nauda

Gydytoja nedraudė retkarčiais pasinaudoti prekybininkų siūlomu paruoštu maistu: pirkti mišrainių, balandėlių ar blynelių pusgaminių. Tačiau būtina žinoti jų sudėtį, galiojimo laiką.

Reikia žinoti, ką į mišraines maišyti, kuo užpilti. Sveikiausia yra daržovių mišrainė, paskaninta citrinų sultimis ir pašlakstyta šaltai spaustu aliejumi.

Negendančio maisto atsargų namuose ne tik galima, bet ir reikia turėti. Tačiau tai turi būti švarūs, su nurodytų galiojimo laiku produktai. Jei nespėjome suvartoti, kol terminas nepasibaigęs, – nebetaupykime, išmeskime. Sveikata brangesnė.

Apie šaldytas daržoves iš parduotuvių. Tai yra neblogas produktas. Tik parsinešę nelaukime, kol atitirps. Iš karto reikia suberti į verdantį vandenį, virti nedideliame kiekyje – daugiau vitaminų liks.

Savos virtuvės ekonomika

Apsilankėme konkrečioje vienų klaipėdiškių virtuvėje pakalbėti apie taupumą. Klaipėdos universiteto docentė Julija Litvinienė ir teisininkas Kazimieras Litvinas - dabar jau abu yra „namų šeimininkai“, nes jau yra išėję į „gyvenimo atostogas“. Tik todėl ir laiko yra į valias pakalbėti apie tai, kam laiko visada trūkdavo.

Ši šeima nė akimirksnį neabejojo, kad maitintis namuose yra daug ekonomiškiau negu valgyklose ar kavinėse. Namuose besimaitinančių virtuvei nemenkas tiekėjas yra kolektyvinis sodas. Šį šeimos „geradarį“ Julija vadina dar paprasčiau – daržiuku.

- Imkite, paragaukite marinuotų agurkėlių. Rūgštelei naudoju tik svarainius ir jokių kitų priedų. Taigi agurkų užsiauginame patys, svarainių - patys. Vanduo menkai kainuoja... Uogienių priverdame ne tik sau, bet ir vaikų šeimoms. O kaip močiutė privalau „neprarasti autoriteto“ prieš anūkus – vis ką nors gardaus iškepti. Mėgsta vaflius, bandeles. Kad visada pakaktų vitaminų ir mineralinių medžiagų, valgome riešutų skonio žiemines bulvytes – topinambus. Laikome „kapčiuje“. Nereikia brangių vitaminų pirkti.

Arbatai prisidžioviname įvairiausių žolelių, lapų ir šaknelių. Nepasakyčiau, kad iš „skūpumo“ taupome, tiesiog norisi naudingai, išmintingai leisti laiką, todėl nuolat ir darbuojamės. O sutaupyti litai lieka bilietams į koncertus ir spektaklius, knygai, laikraščiui. Jei visą maistą temptume tik iš parduotuvių, iš kulinarijos skyrių, gal visas pajamas ir pravalgytume, - svarstė Julija.

Julija Litvinienė pasidžiaugė savo žmogumi Kazimieru, kuris niekada nelaukia, kas ką jam paduos, yra darbštus šeimininkas. Puikiai tvarko daržiuką, o namuose meistriškai verda įvairiausios kilmės košes. Pats priminė, kad, norint būti taupiems ir sveikiems, be košės neturėtų apsieiti nė vieni namai. Bent porą savaičių kas rytą galima virti vis kitokią košę ir visos bus sočios, pigios.

Atsargos – išmintingas sprendimas

Julija kepa puikias bandeles su lašinukais. Mielių neperka, užraugia tikru raugu, kurio visada turi šaldytuve.

Apie atsargas. Namuose saugioje nuo drėgmės ir kvapų vietoje visada stovi maišas miltų ir maišas cukraus. Kam bėginėti dėl kiekvieno kilogramo? Daržiukas aprūpina visomis daržovėmis, išskyrus kopūstus. Užauga ir pupelių, ir vynuogių, krienų, česnakų. Iš vyšnių Julija ir Kazimieras pagal savo technologiją pasigamina puikaus likerio svečiui pamaloninti. Kiekvienais metais prigrybauja grybų ir žiemai paruošia tik dviem būdais: sūdo (prispaudžia akmeniu) ir džiovina. Sūdo žalius, negailėdami druskos. Ypatingu būdu marinuoja jaunus burokėlius. Šeima turi daug savo patiekalų, kurie kainuoja labai nedaug. Tarkime, marinuotų burokėlių mišrainė su silke ir džiovintais grybais. Pirkti tenka tik silkę, aliejų, druską.

Cepelinai – nieko gero

- Buvo laikas, kai šeimos vienos kitas vaišino tik cepelinais. Ir mes neatsilikome. Tai iš tiesų yra taupus ir mėgstamas namų valgis, nors labai daug darbo reikalauja. Tačiau į senatvę supratome, kad cepelinai – nieko gero neduoda. Tai nėra pagirtinas maistas žmogui, kad ir nebrangus. Daržovės, kruopos, grynas aliejus vietoj majonezo – geriau. Manau, kad visais atvejais daug naudingiau yra maitintis namuose, jei tik tokią galimybę žmonės turi. Ir ekonomiškiau, ir šeima stipresnė, kai dažniau kartu už stalo sėda. Čia viskas labai svarbu, - samprotavo docentė Julija Litvinienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų