Lietuvai intensyviai sprendžiant energetikos klausimus, kilsiančius po to, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (AE), vis dažniau pasigirsta raginimų pirkti elektros energiją iš Rusijos – neva tai pigiausias energijos šaltinis, be to, Rusija jos turi tiek, kiek reikia.

Rusų tikslas – Lietuvos rinka

Tačiau kalbos apie Lietuvos vartotojus gelbėsiančią rusišką elektrą, regis, tėra mūsų šalies rinkoje ilgam įsitvirtinti siekiančių Rusijos energetikų ir jiems atstovaujančių veikėjų siekiai. O tai, kad Rusija turi pigios elektros ir gali tiekti jos Lietuvai tiek, kiek reikia, yra mitas.

Neseniai Rusijos laikraštyje "Komersant" pasirodė informacija, kad šalis, norėdama didinti eksporto apimtį, turės statyti naujas elektrines, nes esamo pajėgumo yra per mažai. Vienu greičiausiai įgyvendinamų projektų taptų naujas dujomis kūrenamas Chabarovsko termofikacijos elektrinės blokas, kurio galia siektų 400–500 megavatų. Be to, paskelbta elektros kainų statistika, kuri rodo, kad užkariaudami užsienio rinkas rusai dempinguoja kainas.

Laikraščio duomenimis, į Kiniją tiekiamos elektros megavatvalandės kaina siekia apie 82 litus, o vidutinė kaina Rusijos Uralo zonos rinkoje – 125 litai. Primename, kad Rusijos europinėje dalyje vidutinė elektros kaina yra dar didesnė – vidutiniškai 155 litai už megavatvalandę. Be to, Rusijoje elektros energijos kainos kasmet pakyla apie 10 proc.

Stabiliai dirbant Ignalinos AE, Lietuvos aukcione elektros kaina siekdavo tik 70 litų už megavatvalandę. Kokia kaina bus uždarius Ignalinos AE, galima prognozuoti pagal šių metų birželio Lietuvos aukciono kainą. Tuo metu Ignalinos AE laikinai neveikė dėl planinio remonto. Elektros energijos kaina šoktelėjo iki 180 litų už megavatvalandę.

Šios kainų statistikos išvada daugiau negu iškalbinga: labai tikėtina, kad Rusija taip pat dempinguos kainas, siekdama su Lietuva sudaryti ilgalaikius elektros tiekimo sandorius. Be to, rusai plės savo elektros gamybos pajėgumą, kad šalis dar daugiau pelnytųsi iš elektros eksporto. Rusiška elektra pasieks ir Lietuvą, kuri nuo sausio neturės pigios elektros energijos gamintojo. Tačiau pigios elektros jaukas šaliai ateityje gali brangiai kainuoti.

Šiame kontekste keistai atrodo prieš mėnesį iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės lūpų nuskambėjęs teiginys, kad Lietuva išsiverstų be naujos kogeneracinės elektrinės Kaune, kuri bus pastatyta po ketverių metų. Šiuolaikinės kogeneracinės elektrinės – vienas pigiausių ir efektyviausių energijos (tiek šilumos, tiek elektros) gamybos šaltinių.

Pasikliauti importu neverta

"Lietuva, planuodama savo energetikos ateitį, negali pasikliauti rusiškos elektros šaltiniais. Dėl importo iš Rusijos bėdų turėjo Suomija. 2005–2006 m. žiemą į Suomiją buvo apribotas rusiškos elektros energijos eksportas. Prognozuojama, kad apie 2016 m. Rusija bus priversta riboti elektros energijos vartojimą, nes pastaruoju metu nepakankamai sparčiai vykdomos naujų elektrinių statybos, o šios šalies pramonė turi milžinišką potencialą augti", – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Anzelmas Bačauskas.

Buvęs "Lietuvos energijos" vadovas pabrėžė, kad jei mūsų šalis tik pirks elektrą iš kitur, o pati jos negamins, šalies elektrinės bankrutuos: "Gali susidaryti padėtis, kad neturėsime, iš kur nusipirkti elektros energijos, ir tada reikėtų paleisti savas elektrines, o jos bus "negyvos". Energetikos rinka itin dinamiška ir padėtis gali pasikeisti per metus. Kas šiandien atrodo ekonomiškai naudinga, gali būti nebenaudinga po pusės metų."

Be Rusijos, Lietuvą elektra gali aprūpinti ir Latvija. Ji gali eksportuoti mums elektros energiją pavasario ir rudens sezonais, kai būna potvyniai ir hidroelektrinės pagamina daug perteklinės energijos. Estija ir Baltarusija sunkiai galės varžytis su nepagrįstai pigia rusiška elektros energija. Rusijos energetikos bendrovės "Inter RAO JES" interesams atstovaujanti bendrovė Energijos realizacijos centras išliks pagrindinė rusiškos elektros importuotoja.

Elektrėnuose gamyba neefektyvi

Šią vasarą Vyriausybės patvirtintame Lietuvos elektros rinkos plėtros plane numatyta pamažu visam šalies elektros energetikos ūkiui pereiti prie laisvos elektros prekybos rinkos. Visi Lietuvos elektros vartotojai nuo 2015 m. galės laisvai rinktis elektros tiekėją. Toks būtų idealus optimistinis variantas. Realybėje, kad būtų tikra konkurencija rinkoje, reikia nutiesti elektros jungtis su Lenkija ir Švedija.

Energetikos specialistai prognozuoja, kad iki to laiko rinkoje bus brangiai elektros energiją gaminanti Lietuvos elektrinė, 15–18 proc. šalies poreikio galinčios užtikrinti termofikacijos elektrinės ir keli užsienio importuotojai.

A.Bačauskas teigė, kad Lietuvos elektrinė Elektrėnuose bus pagrindinė atsvara importuojamos elektros kainų dempingui. Todėl svarbu, kad šis gamintojas turėtų gaminti tiek elektros energijos, kad galėtų išsilaikyti. Nors elektrinės įrenginiai pasenę, jie dar veikia.

Energetikos ministerija planuoja, kad nuo kitų metų ne mažiau negu 75 proc. elektros Elektrėnuose bus gaminama naudojant mazutą. Jis laikomas alternatyva dujoms. Bet šiuo metu Elektrėnuose statomas naujas elektrinės blokas, kuris degins dujas. Skaičiuojama, kad naujas blokas sunaudos 30 proc. mažiau kuro. Taigi bus mažiau atliekamos energijos, kuri naudojama ežerui šildyti.

Pasak Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) vadovo Vlado Paškevičiaus, uždarius Ignalinos AE elektros energijos pasiūla viršys poreikį, nes, be gamintojų, prisidės ir importas iš Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Ukrainos. Tai nepakeis šiluminių elektrinių gamybos apimties, nes šios dirba pagal grafiką. Bet nuo jų priklausys Elektrėnuose gaminamos elektros kiekis.

"Kogeneracinės elektrinės gerai, kai reikia efektyviai naudojant kurą gaminti elektrą ir šilumą. Lietuvoje veikiančios tokios elektrinės leidžia už šildymą pigiau mokėti vilniečiams ir kauniečiams", – apie kogeneracinių elektrinių pranašumus kalbėjo energetikos ekspertas A.Bačauskas.

Išeitis – kogeneracinės elektrinės

Šiluminę elektrinę turi ir Kaunas. Ji po kelerių metų bus pakeista nauja modernia kogeneracine elektrine. Milijardo litų vertės projektą įgyvendins bendrovė Kauno elektrinė.

"Kauno šiluminė elektrinė gamina ir šilumą, ir elektrą. Tokia gamyba Lietuvoje skatinama. Šiluma reikalinga miestui. Tai efektyviausias ir ekonomiškiausias sprendimas, nes Kaunui reikalinga šiluma. Visur, kur įdiegtas centralizuotas šildymas, šiluminės elektrinės yra reikalingos", – tokių elektrinių poreikį įvardijo LEEA prezidentas V.Paškevičius.

Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys įsitikinęs, kad gamintojas valstybės viduje yra saugiau negu importas, todėl vietos gamintojai turi būti skatinami.

"Šiuo metu pati šiuolaikiškiausia yra kogeneracijos technologija – kai vienu metu gaminama ir elektra, ir šiluma. Valstybė turėtų skatinti nuosavą gamybą. Tačiau elektros energijos importo mokestis daug mažesnis negu eksporto. Norėtųsi didesnio valstybės institucijų dėmesio ir palaikymo. Juk projektas socialiai jautrus ir svarbus ne tik Kaunui, bet ir Lietuvai. Pastačius naują elektrinę šiluma pigs Kauno gyventojams", – sakė R.Stonys.

Pasak R.Stonio, po to, kai bus uždaryta Ignalinos AE, problema bus ne apsirūpinimas elektra, o jos kaina. Elektros bus daugiau, negu šiuo metu jos reikia. Todėl visi gamintojai ir importuotojai neišvengiamai privalės konkuruoti.

"Kondensaciniu režimu dirbanti Elektrėnų elektrinė gaminamos elektros kaina negali konkuruoti su kogeneracinėmis elektrinėmis. Ji reikalinga, kad užtikrintų elektros energijos sistemos stabilumą, o kiek gamintų energijos, diskutuotinas klausimas. Mes nesipriešiname kitiems elektros rinkos dalyviams ir manome, kad visi galime būti lygiaverčiai konkurentai", – pabrėžė R.Stonys.