Nauja pinigų forma

Skaitmeninis euras galėtų prisidėti prie ES ekonominės politikos ir paskatintų inovacijas. Kartu su grynaisiais pinigais jis galėtų užtikrinti universalią ir saugią prieigą prie pinigų bei finansinę įtrauktį ir suteiktų papildomą pasirinkimą vartotojams. Taip skaitmeninis euras padėtų eurosistemai patenkinti didėjančias euro zonos gyventojų ir verslo mokėjimų reikmes skaitmeninėje rinkoje. Tačiau su tuo susiję ir daug klausimų ir rizikų, kurias būtina tinkamai įvertinti ir aptarti. Viešos konsultacijos prasidės spalio 12 d.

"Tai istorinis dokumentas, rodantis, kad skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu. Skaitmeninis euras – tai technologijų amžiui skirti pinigai, kurių pranašumus ir trūkumus turime vertinti ir aptarti jau šiandien. Lietuvos bankas daug dėmesio skiria praktinėms inovacijoms, todėl esame pasirengę pasidalyti savo žiniomis ir išgirsti visuomenės nuomonę apie naują pinigų formą", – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Visame pasaulyje diskusijas apie skaitmenines centrinių bankų valiutas (angl. central bank digital currency, CBDC) paskatino sparti finansinių paslaugų ir technologijų pažanga, taip pat besikeičianti vartotojų elgsena. Eurosistema pradėjo viešas konsultacijas, siekdama geriau suprasti CBDC technologijas, galimybes, visuomenės ir rinkos dalyvių poreikius bei lūkesčius.

CBDC – plačiajai visuomenei ir verslui skirta e. atsiskaitymo priemonė, išleidžiama centrinio banko. Manoma, kad ji galėtų būti tinkama priemonė, jei ir toliau mažėtų banknotų naudojimas atsiskaitymams arba rinkoje įsitvirtintų užsienio subjektų išleistos naujos kartos skaitmeninės atsiskaitymo priemonės, jei prireiktų naujos pinigų politikos priemonės arba trūktų patikimos atsiskaitymų alternatyvos stichinių nelaimių atvejais.

Kitos šalys mindžikuoja

Beje, dauguma centrinių bankų CBDC vertina dar tik teoriniu lygmeniu, kai kurie jau pradėjo bandymų etapą ir tik vos keletas paskelbė apie planus išleisti CBDC. Eurosistema dar nėra priėmusi sprendimo dėl skaitmeninio euro išleidimo, bet siekia išsiaiškinti visuomenės poreikius ir technines galimybes.

Lietuvos bankas šioje srityje nėra naujokas: CBDC tema išleido diskusinį straipsnį ir komentarų, tirdamas blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją, kurią galima būtų pritaikyti ir CBDC, išleido pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN ir sukūrė konsultacijų ir technologinę platformą LBChain (pirmąją reguliuotojo sukurtą tokio tipo platformą), skirtą startuoliams padėti greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis idėją paversti produktu.

"Skaitmeninė moneta ryškiai iliustruoja tai, ką pasiekėme, kai prieš kelerius metus pasirinkome savo veiklos strateginę kryptį – tvirtai žengti finansų ir mokėjimų inovacijų keliu. Ši moneta – tarsi tiltas, sujungiantis klasikinę numizmatiką su sparčiai tobulėjančiomis finansinėmis technologijomis ir inovacijomis. Neabejoju, kad tokios monetos išleidimas sustiprins Lietuvos, kaip regioninio finansinių technologijų centro, vaidmenį", – pristatydamas LBCOIN komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Ir fizinės LBCOIN kolekcinės monetos, ir skaitmeninių LBCOIN žetonų dizainą sukūrė dailininkas Giedrius Paulauskis.

O Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pridūrė: "Skaitmeniniai pinigai – neatskiriama skaitmeninės ekonomikos dalis. Būtent kolekcinė LBCOIN moneta ir leidžia Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms jau dabar saugioje aplinkoje praktiškai išbandyti naująsias technologijas: patvirtinti tapatybę nuotoliniu būdu, atsidaryti elektroninę piniginę, keistis skaitmeniniais žetonais su kitais kolekcininkais, pervesti juos į viešąjį tinklą ir pan. O mes įgyjame praktinių žinių centrinių bankų virtualiųjų valiutų leidimo srityje, jos, tikimės, bus naudingos ir visai euro zonai bei kitų centrinių bankų bendruomenei."

1918-ųjų simboliai

LBCOIN moneta skiriama 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Aktui ir jį pasirašiusiems signatarams. Ji pasirodė šiemet liepos 23-iąją. Ir fizinės kolekcinės monetos, ir skaitmeninių žetonų dizainą sukūrė dailininkas Giedrius Paulauskis.

Blokų grandinės technologijos pagrindu sukurtą LBCOIN monetą sudaro šeši skaitmeniniai žetonai ir viena fizinė kolekcinė sidabro moneta. Lietuvos bankas išleido 4 tūkst. LBCOIN monetų: 24 tūkst. skaitmeninių žetonų ir 4 tūkst. fizinių kolekcinių sidabro monetų. Kiekvienas skaitmeninis žetonas vaizduoja vieną iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Skaitmeniniai žetonai suskirstyti į šešias kategorijas pagal signatarų veiklos sritis (kunigai, prezidentai, diplomatai, pramonininkai, akademikai, savivaldybininkai) – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų.

Pirkėjas, įsigijęs LBCOIN monetą, gauna šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, kuriuos galės išsikeisti į vieną fizinę kolekcinę sidabro monetą, juos gali laikyti Lietuvos banko e. parduotuvėje, dovanoti juos ir jais mainytis su kitais kolekcininkais arba pervesti juos į NEM viešajame blokų grandinės tinkle esančią skaitmeninių žetonų piniginę.

Fizinė kolekcinė LBCOIN moneta – sidabrinė, jos nominalas Lietuvos nepriklausomybės metus simbolizuojanti neįprasta suma – 19,18 euro. Ją nukaldino UAB Monetų kalykla. Ši moneta – kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir signatarai.

Reverse pavaizduotoje lietuviškoje trispalvėje – dvejetainių kodu užrašytas Lietuvos himnas. Averse Vytis įkomponuotas į greitojo atsako (angl. Quick Response, QR) kodą, vedantį į e. parduotuvę. Monetos svoris – 36,36 g.