Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje fiksuota 3,9 proc. infliacija, taigi reali vidutinė visų antrosios pakopos pensijų fondų vienetų vertė padidėjo tik 0,61 proc. Dėl infliacijos dalies turto neteko ne tik visi konservatyvių fondų dalyviai, bet ir 287 tūkst. gyventojų – mažos akcijų dalies pensijų fondų dalyvių.

Paprašytas paaiškinti, kodėl dalies fondų vertė sumažėjo arba jos didėjimas buvo mažesnis už infliaciją, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys delfi.lt aiškino, kad dabar konservatyvių finansinių priemonių pajamingumas yra žemas, kurį laiką palūkanos buvo ir neigiamos: „Tačiau net ir tokioje situacijoje fondų valdytojų profesionalumas užtikrina ateities pensininkams didesnę grąžą, palyginti su kitomis finansinėmis priemonėmis, prieinamomis fiziniams asmenims, neprofesionaliems investuotojams, tarp jų – su indėlių palūkanomis“.

Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Juškevičienė sako, kad  šiuo metu tiksliausiai pensijų fondų grąžą atspindi 10 metų duomenys.

„Tai yra ilgalaikio taupymo produktas, kurio galutinius rezultatus matysime po 30–35 metų (priklausomai nuo stažo ir kitų priežasčių), tad tiksliausias rodiklis yra kuo ilgesnis laikotarpis. Prisiminkime, kaip per 2008 m. pasaulinį sunkmetį pensijų fondų vienetų vertės „krito“ ir kaip po to sėkmingai atsigavo. Dėl to trumpo ir vidutinio laikotarpio pokyčiai yra labiau skirti sekti rinkos pulsą ir stebėti tendencijas, šiuo metu tiksliausiai pensijų fondų grąžą atspindi 10 metų duomenys“, – komentavo centrinio banko atstovė.