Maisto rinka – labai dinamiška
Šiuo metu ne vienam maisto prekių pirkėjui kyla panašių klausimų: kodėl nelaukiama tyrimų rezultatų ir tik tada produktai netiekiami vartotojams? Dabar nuolat pranešama tuomet, kai žmonės jau būna nusipirkę ir galbūt suvalgę mėsą. Redakcijos gautame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atsakyme rašoma, kad maisto produktų rinka yra labai dinamiška, vartotojas turi lūkestį gauti kuo šviežesnį ir kokybiškesnį produktą, todėl maisto produktų tiekimas ir jų kontrolė vyksta lygiagrečiai. Maisto produktų tiekimas rinkai negali būti stabdomas iki kiekvieno laboratorinio tyrimo rezultato gavimo. ES maisto saugos sistema grindžiama principu, kad už rinkai tiekiamo maisto saugą pirmiausia atsako pats maisto verslo operatorius, kuris privalo užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikiami tik saugūs ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys produktai. VMVT vykdo rizika grindžiamą valstybinę kontrolę, kurios metu atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams, tačiau tai nėra kiekvienos rinkai tiekiamos partijos išankstinis patvirtinimas.
Dalies laboratorinių tyrimų atlikimas užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o greitai gendančių maisto produktų, tokių kaip šviežia mėsa ar paukštiena, tinkamumo vartoti terminas dažnai siekia vos kelias dienas. Jei kiekviena maisto produktų partija būtų sulaikoma iki tyrimų rezultatų gavimo, tai labai sutrikdytų maisto tiekimo grandinę. Be to, didžioji dalis valstybinių tyrimų metu paimtų mėginių atitinka nustatytus reikalavimus, todėl vien mėginio paėmimas savaime nėra pagrindas riboti produkto tiekimą rinkai.
Atšaukiama gavus rezultatus
Atsakyme redakcijai teigiama, kad VMVT mėginius laboratoriniams tyrimams atrenka pagal metinius kontrolės planus, taip pat reaguodama į vartotojų skundus, galimus per maistą plintančių ligų protrūkius ar kitą informaciją apie galimus maisto saugos pažeidimus. Produktų atšaukimas iš rinkos ir kitos rinkos ribojimo priemonės taikomos tik gavus oficialių laboratorijų tyrimų rezultatus, patvirtinančius nustatytą neatitikimą.
Nemaža dalis pranešimų apie nesaugius produktus gaunama iš kitų ES valstybių per Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF). Tokiais atvejais papildomo laiko pareikalauja informacijos apsikeitimas tarp valstybių, produkto atsekamumo tyrimas ir rizikos vertinimas. Todėl apie nustatytą neatitikimą vartotojai kartais informuojami jau tada, kai dalis produktų būna parduota ar net suvartota. Vis dėlto tokia informacija skelbiama ir tais atvejais, kai produktas jau išimtas iš prekybos, nes dalis vartotojų produktus būna įsigiję anksčiau, laiko namuose, užšaldo ar dar nėra suvartoję.
Ką veikia VMVT?
Tai tradicinis vartotojų klausimas, išgirdus apie vėl ir vėl iš prekybos atšaukiamus maisto produktus. VMVT atstovai mums sako, kad dažnai iš tos pačios paukštienos žaliavos partijos pagaminami įvairūs produktai arba išpjaustomos skirtingos paukštienos dalys. Nustačius nesaugų produktą viename mėginyje, vertinama ne tik konkreti ištirta pakuotė, bet ir, saugumo sumetimais, visa su ja susijusi produkcijos partija. Todėl nustačius, kad vienas konkrečios partijos produktas neatitinka maisto saugos reikalavimų, iš rinkos atšaukiama visa tos pačios partijos produkcija, kuri galėjo būti paveikta to paties neatitikimo. Tai reiškia, kad atšaukiamos ne tik identiškos prekės, bet ir kiti tos pačios partijos produktai, pagaminti iš tos pačios žaliavos arba priskiriami tai pačiai gamybos partijai.
Vykdant atsekamumą ir informuojant vartotojus, kiekvienas iš rinkos atšaukiamas produktas gali būti skelbiamas atskirai, todėl visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad nustatyta daug skirtingų salmonelių atvejų. Tačiau neretai tai yra vieno pirminio neatitikimo padarinys, kai, vadovaujantis atsargumo principu, iš rinkos pašalinama visa susijusi produkcijos partija. Pažymėtina, kad visa produkcijos partija laboratoriškai netiriama. Sprendimas atšaukti visą partiją priimamas remiantis atsekamumo duomenimis ir atliktu rizikos vertinimu, nes viename mėginyje nustatytas nesaugus produktas laikomas pakankamu pagrindu manyti, kad toks pats neatitikimas gali būti ir kituose tos pačios partijos produktuose, rašoma VMVT atsakyme redakcijai.
2025 m. buvo atrinktas 141 šviežios ir užšaldytos paukštienos bei jos produktų mėginys. Salmonelės nustatytos trylikoje mėginių, tai sudarė apie 9 proc. visų ištirtų mėginių. Todėl viešai skelbiamų pranešimų skaičius nėra tiesiogiai lygus nustatytų neatitikimų ar užterštų partijų skaičiui, nes vienas nustatytas atvejis gali lemti kelių tos pačios partijos produktų atšaukimą ir atskirą jų paskelbimą.
VMVT sukūrė vartotojams skirtą įrankį – RASFF švieslentę, kurioje realiuoju laiku skelbiami nustatyti nesaugūs produktai. Joje galima matyti ir prekybos vietą, tiekėją, todėl nuolat stebint šį įrankį vartotojai taip pat gali daryti išvadas, kurie subjektai rečiau atsiranda švieslentėje, o tai rodytų didesnį jų atsakingumą vartotojams.
Gali apriboti veiklą
Kaip ir kas baudžiami dėl užkrėstos ir į prekybą patekusios mėsos – tiekėjai, gamintojai, prekybininkai? Ar taikomos sankcijos, kurios ateityje atgrasytų tiekti nekokybišką mėsą?
Maisto verslas yra atsakingas už tai, kad rinkai būtų pateikiamas tik saugus, teisės aktų reikalavimus atitinkantis maistas, o VMVT vykdo valstybinę kontrolę ir prižiūri, kaip šių reikalavimų laikomasi.
Kiekvienu atveju atliekamas tyrimas, kurio metu nustatoma neatitikties priežastis ir įvertinama, kuris maisto grandinės dalyvis yra atsakingas už pažeidimą. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, atsakomybė gali tekti gamintojui, importuotojui, tiekėjui ar prekybininkui. Nustačius teisės aktų pažeidimus, gali būti taikomos įvairios poveikio priemonės – nuo privalomų nurodymų pašalinti nustatytus trūkumus iki administracinės atsakomybės, piniginių baudų, sustiprintos valstybinės kontrolės ar veiklos apribojimų. Maisto verslo subjektai, įtarę ar gavę informacijos apie nesaugų ar galimai nesaugų maisto produktą, privalo nedelsdami informuoti VMVT, vykdyti produkto atsekamumą ir organizuoti jo atšaukimą iš rinkos. Mažmeninės prekybos subjektai privalo informuoti vartotojus apie atšaukiamus produktus prekybos vietose ir kitomis informavimo priemonėmis.
Sankcijų tikslas yra ne tik nubausti už nustatytus pažeidimus, bet ir užtikrinti, kad nesaugūs produktai kuo greičiau būtų pašalinti iš rinkos ir užkirsti kelią panašių atvejų pasikartojimui ateityje. Be administracinių sankcijų, verslui reikšmingų padarinių gali sukelti ir produktų atšaukimo bei sunaikinimo išlaidos, papildomi tyrimai, sustiprinta kontrolė ir reputacijos žala.
VMVT sukurta RASFF švieslentė paskatino ir viešojoje erdvėje, žiniasklaidos priemonėse, dažniau skelbti apie nesaugius produktus, taip prisidėdama prie informacijos sklaidos vartotojams ir tam tikro spaudimo subjektams dar atsakingiau rinktis tiekėjus, tirti produkciją ir operatyviau informuoti vartotojus.
Tokios įmonės, įtarusios, kad produktai yra nesaugūs ar galimai nesaugūs, ir (ar) gavusios informacijos apie nesaugius ar galimai nesaugius produktus, privalo nedelsdamos (ne vėliau kaip per 24 valandas nuo įtarimo ar informacijos gavimo) pateikti informaciją VMVT, informuoti kitus subjektus, iš kurių įsigijo nesaugių ar galimai nesaugių produktų, ir subjektus, kuriems pardavė nesaugių ar galimai nesaugių produktų, pateikdamos jiems nesaugiems ar galimai nesaugiems produktams atsekti būtinus duomenis.
Pagal VMVT įsakymą, mažmeninės prekybos subjektai, išplatinę nesaugius produktus, turi iškabinti informaciją prekybos vietoje (pasirinktu būdu – skelbimų lentoje ar kitoje vartotojams gerai matomoje vietoje). Jei reikia, turi būti naudojamos ir kitos informavimo priemonės (spauda, radijas, televizija).
Dalies laboratorinių tyrimų atlikimas užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o greitai gendančių maisto produktų, tokių kaip šviežia mėsa ar paukštiena, tinkamumo vartoti terminas dažnai siekia vos kelias dienas.
Lietuviška paukštiena prastėja?
Peržvelgus RASFF sąrašus, akis užkliūva už į Lietuvą įvežamos lenkiškos produkcijos, kuri dažnai minima kaip nesaugi. Tačiau VMVT pateikiama statistika daug ką pasako ir apie lietuvišką produkciją: šiais metais iki birželio 3 d. iš viso tarnyboje buvo gauti 35 pranešimai dėl nesaugios paukštienos ir paukštienos pusgaminių: dvyliką atvejų nustatė patys maisto verslo subjektai, vykdydami savikontrolę, o 23 – VMVT, vykdydama valstybinę kontrolę. Iš nustatytų atvejų septyniolika buvo susiję su lenkiškos kilmės paukštiena, šešiolika – su lietuviškos kilmės produkcija, o du atvejai nustatyti braziliškos kilmės paukštienoje. Tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu buvo nustatyta keturiolika atvejų lenkiškoje ir keturi atvejai lietuviškoje paukštienoje.
Vertinant šiuos duomenis svarbu atsižvelgti ne tik į nustatytų neatitikimų skaičių, bet ir į rinkai tiekiamos produkcijos apimtis. Lietuvos rinkoje parduodamos paukštienos kiekiai ir tiekimo srautai nėra pastovūs – jie priklauso nuo rinkos situacijos, vartotojų paklausos, kainų ir prekybos grandinių sprendimų. Didesnis nustatytų atvejų skaičius nebūtinai reiškia blogėjančią konkrečios šalies produkcijos saugą ar kokybę, nes tam įtakos gali turėti ir didesni prekybos srautai, ir rinkai tiekiamos produkcijos kiekiai.
Komentarai
Jau taikomi greitieji tyrimai
Titas Atraškevičius,
„Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida
„Maxima“ šviežios mėsos kokybę ir saugą prižiūri visoje tiekimo grandinėje – pas tiekėjus, logistikos centre ir parduotuvėse. Tiekėjai reguliariai audituojami ir lankomi „Maximos“ kokybės ekspertų. Be to, produktų kontrolę prekybos tinklo parduotuvėse vykdo ir VMVT.
Nors prekybos tinklai nėra įpareigoti to daryti, savo iniciatyva atliekame papildomus maisto produktų savikontrolės laboratorinius tyrimus. Vien per 2025 m. nepriklausomose laboratorijose ištyrėme apie 1 400 maisto produktų mėginių.
Vis dėlto kai kurios neatitiktys paaiškėja tik gavus laboratorinių tyrimų rezultatus. Tyrimų atlikimas ir rezultatų vertinimas užtrunka, todėl informacija neretai gaunama jau pasibaigus produkto galiojimo terminui, ypač šviežios mėsos, kurios galiojimo laikas dažniausiai siekia 10–12 dienų. Tyrimų rezultatai paprastai pateikiami per 7–10 dienų nuo mėginio gavimo.
Maisto produktų savikontrolės tyrimai yra viena svarbiausių priemonių, padedančių nustatyti nesaugius produktus ir suvaldyti riziką. Plečiant jų apimtį, galime greičiau nustatyti galimai nesaugius produktus ir operatyviau imtis visų reikiamų veiksmų. Tačiau ne mažiau svarbus ir nuoseklus bendradarbiavimas su tiekėjais. Šiuo metu kartu su jais siekiame, kad laboratorinių tyrimų rezultatai apie galimus neatitikimus būtų gaunami greičiau – dar prieš produktams pasiekiant parduotuves. Praktikoje jau taikomi greitieji tyrimų metodai, leidžiantys rezultatus gauti per 1–2 dienas.
Gali patikrinti ir tiekėjus
Gintarė Kitovė,
„Iki“ atstovė
Iš tūkstančių skirtingų gaminių partijų užkrėstumas patvirtinamas vos keliose, todėl tokie atvejai yra išties reti. Laboratoriniai tyrimai dažnai trunka net kelias savaites, o šviežios mėsos galiojimo terminas yra vos 5–7 dienos.
Jei aptinkamas užkrėstumas, partija iškart atšaukiama, pirkėjai gali grąžinti netinkamos kokybės prekes ir susigrąžinti pinigus. Kiekvienu atveju kreipiamės į tiekėjus dėl netinkamos kokybės prekių. Pagal galiojančius Lietuvos teisės aktų reikalavimus privaloma skelbti net ir pasibaigusio galiojimo produktų atšaukimą iš rinkos. Kitose ES šalyse tokia praktika reta.
Jei netinkamos kokybės mėsos partijų tiekimas pasikartoja, pas tiekėjus gali atvykti ir mūsų kokybės inspektoriai tikrinti kokybės užtikrinimo sąlygų. Taip pat bendraujame su tiekėju, kad galimos problemos būtų išspręstos. Yra pasitaikę, kad po papildomo įvertinimo nutraukėme tam tikrų pozicijų prekių pirkimą.
Ypač daug dėmesio skiriame ir aukštus kokybės reikalavimus taikome tiems tiekėjams, kurie gamina mūsų privačios etiketės produkciją, jai atliekame ir savikontrolės tyrimus.
Svarbu informuoti pirkėją
Luka Lesauskaitė-Remeikė,
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė
Maisto sauga yra visų maisto tiekimo grandinės dalyvių prioritetas. Produktai į prekybą patenka tik tuomet, kai atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus ir turi visus būtinus dokumentus.
Vis dėlto kai kuriais atvejais papildomų tyrimų rezultatai gaunami jau tada, kai produktas būna patekęs į rinką. Tokiais atvejais, gavus informaciją apie galimą neatitikimą, nedelsiant imamasi veiksmų – produktai pašalinami iš prekybos, informuojami pirkėjai ir bendradarbiaujama su atsakingomis institucijomis.
Tiekėjų veikla ir tolesnis bendradarbiavimas vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tyrimų rezultatus ir tiekėjo taikomas prevencines priemones. Siekiant dar labiau stiprinti maisto saugą, svarbus nuolatinis visų grandinės dalyvių – gamintojų, tiekėjų, prekybininkų ir kontrolės institucijų – bendradarbiavimas.
Maisto sauga svarbi ir namuose
Mėsoje aptikta salmonelė savaime nereiškia, kad visi vartotojai susirgs. Labai svarbi žinutė vartotojams – salmonelė žūsta aukštoje temperatūroje. Dažniausiai salmonelių aptinkama vištienoje, kurios nėra įprasta valgyti nevisiškai apdorotos. Todėl elementari maisto saugos taisyklė padeda išvengti užsikrėtimo. Paukštiena privalo būti termiškai apdorota taip, kad jos vidinė temperatūra pasiektų bent 70 °C, be to, būtina visiškai atskirti įrankius ir pjaustymo lenteles, skirtus žaliai mėsai ir paruoštam maistui. Galiausiai pamatinis saugumo garantas yra kruopštus rankų plovimas po kiekvieno prisilietimo prie žalios mėsos ar kiaušinių ir reguliari paviršių dezinfekcija.
Naujausi komentarai