Pirmoji savaitė, kai kavą verdame naudodami ne rusišką, o lenkišką, latvišką ir švedišką elektrą.

„Nulis elektros, nulis naftos, nulis dujų“, – atsiribojimą nuo Rusijos akcentavo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Elektros birža „Nord Pool“ nebeprekiauja iki šiol tiekta rusiška elektra.

„Baigėme su nafta ir dujomis, atėjo ir elektrai laikas“, – sakė buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nuo šiol Lietuva elektrą pirks Lenkijos, Latvijos ir Švedijos. Su šiomis šalimis jungtis veikia nuo 2014 m.

„Šiandien esame taip sutvarkę visą savo energetikos sistemą, kad neturime jokio rūpesčio nutraukę bet kokį importą iš šios agresyvios šalies“, – konstatavo D.Kreivys.

Tačiau, anot buvusio energetikos ministro, sprendimas nutraukti elektros importą iš Rusijos galėjo būti priimtas jau seniai.

„Šis elektros importo nutraukimo veiksmas yra ne Lietuvos, bet sprendimą priėmė „Nord Pool“. Lietuva turi apie porą procentų „Nord Pool“ akcijų ir apie sprendimą, geriausiu atveju, Lietuva buvo informuota“, – akcentavo A.Sekmokas.

Energetikos specialistai nesutaria, kaip rusiškos elektros atsisakymas atsilieps vartotojų piniginei. Vieni sako, kad elektra brangs, kiti ramina, kad ne.

„Toks įspūdis, kad kainos šokteli, ir natūralu, kad Lietuva prarado apie 10 proc. potencialaus importo“, – pabrėžė A.Sekmokas.

„Aiškios tendencijos, kad padidėtų ar sumažėtų, nesimato“, – apie kainą sakė Energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.

Toks įspūdis, kad kainos šokteli, ir natūralu, kad Lietuva prarado apie 10 proc. potencialaus importo.

„Kainą pas mus biržoje formuoja būtent Skandinavijos elektra. Viską lemia Skandinavija ir ką mūsų šalys gali“, – teigė energetikos konsultantas Vidmantas Jankauskas.

Kad elektros lietuviams nepritrūks ir kainos nekils, žada ir vienas didžiausių elektros tikėjų Lietuvoje – „Ignitis“.

„Rusiškos elektros atsisakymas nedaro Lietuvos prekybos zonoje įtakos kainai, bent jau šiuo metu nematome pasikeitimų“, – pabrėžė UAB „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.

Anot energetikos ministro, galimybės stabilizuoti elektros kainą yra kelios – sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa arba patiems pasigaminti užtektinai žaliosios elektros.

„Užtikrinti, kad didžioji dalis elektros būtų pagaminama Lietuvoje. Tam reikia, kad Lietuvoje turėtume daug vėjo ir saulės energijos“, – pažymėjo energetikos ministras D.Kreivys.

Pastaruosius kelerius metus rusiškos elektros importas į Lietuvą palaipsniui mažėjo. Dar 2018 elektra iš Rusijos ir Baltarusijos sudarė 22 proc., o 2020 m. importas krito 8 proc., mat komerciniai srautai iš Baltarusijos per Lietuvos turimas jungtis buvo sustabdyti.

„Mūsų planas buvo 2025 m. tapti savistoviais, neprekiauti ir nebūti sujungtiems su Rusija. Dabar viskas tik pagreitėjo“, – pastebėjo Energetikos agentūros direktorius V.Poderys.

Pastaruosius ketverius metus Lietuvos įmonės daugiausia elektros importavo iš Švedijos, vėliau ir iš Lenkijos, Latvijos. Tai sudarė beveik 70 proc. viso elektros importo.