Moko ir pirmieji žaislai

Dažnai susiduriama su nuomone, kad vaikas finansinio raštingumo gali pradėti mokytis tada, kai mokykloje išmoksta skaičiuoti. Tačiau medicinos psichologė-psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė teigia, kad pats pirmasis vaiko susipažinimas su pinigais įvyksta dar ankstyvoje vaikystėje.

„Nuo mažų dienų vaikai žaidžia su žaisliniais kasos aparatais ar kortelių skaitytuvais, mokosi skaičiuoti dėliodami kubelius, ant kurių yra nupiešti skaičiai – visa tai vaiką netiesiogiai moko finansinių pagrindų. Taip pat daugiausiai informacijos apie pinigus vaikas gauna stebėdamas savo tėvus, pavyzdžiui, kaip šeimoje diskutuojama apie planuojamus pirkinius“, – pasakoja V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Jos teigimu, svarbiausia tėvų užduotis mokant vaiką finansinio raštingumo – informaciją pateikti lengvai ir suprantamai, pasitelkti žaidimo formą. „Dažnai vaikai, gavę savo pirmuosius kišenpinigius, skaičiuoti dar nemoka. Todėl efektyviausia kišenpinigių dydį vaikui nupasakoti paaiškinant, kiek ir kokių daiktų jis už tikslią sumą gali įsigyti“, – sako psichoterapeutė.

Nustatyti esminius principus

Jai antrina ir „Citadele“ banko atstovas Romas Čereška, pridurdamas, kad kišenpinigių davimo vaikui pradžią turėtų nustatyti atviras tėvų, o vėliau – jau tėvų ir vaiko pokalbis apie pinigus.

„Svarbu tarpusavyje išsiaiškinti esminius principus, ko abu tėvai nori, kad vaikas išmoktų. Tai leis susitelkti į metodus, tinkamiausius tikslui pasiekti. Prieš pradedant skirti kišenpinigius, su pačiu vaiku reikia pasikalbėti, ką jis ketintų už šiuos pinigus įsigyti, paprašyti pasidomėti, pavyzdžiui, kiek kainuoja maistas mokyklos valgykloje ir kartu nustatyti savaitės biudžeto sumą. Taip pat svarbu sutarti dėl vaikui patogiausio ir saugiausio atsiskaitymo būdo ir pasimokyti juo naudotis“, – sako R. Čereška.

Svarbiausia suprasti, kad išvengti klaidų gali ir nepavykti, tačiau tai yra neatsiejama mokymosi proceso dalis tiek vaikui, tiek tėvams.

Daugiausiai informacijos apie pinigus vaikas gauna stebėdamas savo tėvus, pavyzdžiui, kaip šeimoje diskutuojama apie planuojamus pirkinius.

Išleidžia per daug ar netinkamai?

Jei tėvai, pradėję duoti kišenpinigių pastebėjo, kad vaikas juos leidžia ne taip, kaip tėvai norėtų, pašnekovai pirmiausia pataria nurimti ir situaciją įvertinti objektyviai.

„Tikriausiai nerastume suaugusiojo, kuris niekada nėra nusipirkęs beprasmio pirkinio arba nekantriai laukęs kito atlyginimo. Ne visuomet „per greitai“ reiškia „netinkamai“. Pavyzdžiui, vaikas pirmadienį gavo dešimt eurų savaitei – aštuonis eurus iš karto išleido savaitės poreikiams, o likusius dvejus eurus įmetė į taupyklę. Atrodytų, kad kišenpinigiai išleisti labai greitai, bet taip pat buvo atsidėta ir taupymui – tai yra vaiko atsakingo finansinio elgesio pavyzdys“, – sako R. Čereška.

Jis priduria, kad tėvai gali netinkamai įvertinti ir vaiko įsigytus daiktus, tačiau jiems svarbu suvokti, kad vaiko nusipirktas iš pažiūros bevertis žaislas gali būti ypač populiarus tarp jo bendraamžių ir padės jam jaustis grupės dalimi.

Tačiau pastebėjus, kad kišenpinigių vaikas išleidžia per daug ir per savaitę jų vis pritrūksta, tėvai turėtų atvirai su vaiku pasišnekėti apie kišenpinigių sistemą.

Būtina stiprinti pasitikėjimą

„Jei vaikas nesilaiko susitarimo, peržengia išlaidų ribą ar neatsakingai elgiasi su gautais pinigais, gali būti tikslinga kurį laiką vaikui kišenpinigių nebeduoti, neduoti daugiau ar dažniau nei buvo sutarta. Būtina ramiai paaiškinti, kad yra ypač svarbu laikytis taisyklių ir susitarimo su tėvais dėl kišenpinigių naudojimo“, – teigia psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Užuot baudus vaiką, verčiau stiprinti tėvų ir vaiko tarpusavio pasitikėjimą ir tėvams pabandyti geriau suprasti vaiko pasaulį. Ypač svarbu atvirai su vaiku pasidalinti ir savo patirtimi, kaip tą savaitę tėvams pavyko laikytis biudžeto ir rodyti tinkamą pavyzdį.

Ekspertų teigimu, nėra apibrėžtos konkrečios pinigų sumos, nuo kurios reikėtų pradėti, skiriant kišenpinigius. Visa tai priklauso nuo šeimos pajamų ir galimybių.

„Svarbiausia orientuotis į tikslą – vaikas turi išmokti atsakingo elgesio su pinigais pagrindų. Todėl net ir su keliais eurais per savaitę vaikas gali patenkinti savo poreikius tiek ką nors įsigydamas, tiek įmesdamas dalį pinigų į taupyklę“, – pasakoja R. Čereška.

Skaičių kalba

Baltijos šalių gyventojų apklausa („Citadele“ banko užsakymu atliko tyrimų agentūra „Norstat“) atskleidė, kad lietuviai respondentai linkę vaikams duoti daugiausiai kišenpinigių tarp Baltijos šalių – nuo 10 iki 19 eurų per savaitę (29 proc.), tuo metu Latvijoje (29 proc.) ir Estijoje (33 proc.) daugiausia apklaustųjų nurodė duodantys nuo 5 iki 9 eurų per savaitę. Apklausos duomenimis, kišenpinigių savo vaikams duoda kas trečias lietuvis (28 proc. respondentų). Dažniausiai lietuvių tėvų kišenpinigiai yra skiriami padengti smulkioms kasdieninėms išlaidoms, pavyzdžiui, pietums mokykloje (59 proc.), užkandžiams (24 proc.) ar mokyklinėms, kanceliarinėms prekėms(14 proc.), įsigyti.