Situacija ypač grėsminga Marijampolės ir Šakių rajonuose: juose daug smulkių kiaulių laikytojų, nuolat randama AKM užsikrėtusių šernų. Pirmasis AKM atvejis šiais metais patvirtintas Šakių rajono Plokščių seniūnijoje nedideliame ūkyje, kuriame buvo laikomos dvi kiaulės. Tuo tarpu Marijampolės rajone vos per vieną savaitę patvirtinti net du AKM protrūkiai. Virusas įsisuko į nedidelio ūkio Tursučių kaime tvartą, kuriame savo reikmėms gyventojai penėjo šešias kiaules. Po kelių dienų įtarimų dėl galimo ligos protrūkio kilo Netičkampio kaime esančiame didesniame, komercine veikla užsiimančiame ūkyje, kuriame laikytos 52 kiaulės – trys paršavedės, 22 paršeliai ir 27 penimos kiaulės.

Kaip teigia visi su maru susidūrę kiaulių laikytojai, pirmieji ligos požymiai buvo labai panašūs – kiaulėms staiga dingo apetitas, pakilo temperatūra, gyvūnai tapo vangūs, o po kelių valandų ar kitą dieną nugaišo. Savininkai, pastebėję nerimą keliančius požymius, apie tai informavo privačius veterinarijos gydytojus ir VMVT specialistus, buvo atrinkti mėginiai, kurie ir patvirtino, kad į ūkius pateko kiaulėms mirtinai pavojingas virusas. Nedelsiant imtasi visų būtinų apsaugos priemonių, kad virusas neišplistų į aplinkinius ūkius. Aplink užkrėstus ūkius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, visos laikytos kiaulės nugaišintos, ūkių teritorija, pastatai, įrenginiai išvalyti ir dezinfekuoti.

„Svarbu pabrėžti, kad ūkiai, kuriuose pasireiškė AKM, mūsų inspektorių buvo patikrinti dar šių metų gegužės mėnesį ir įspėti, pamokyti, pakonsultuoti dėl biologinio saugumo priemonių taikymo. Deja, ne visi kiaulių laikytojai tinkamai sureagavo į perspėjimus, todėl dabar turime tokias pasekmes“, – pabrėžė VMVT direktorius Darius Remeika.

Vis dar aplaidžiai žiūrima į keliamus reikalavimus

AKM protrūkių tyrimo metu specialistai išsiaiškino, kad smulkiuose ūkiuose kiaulės pašarui gavo šviežiai nupjautos žolės ir maisto atliekų. Vieno iš ūkių savininkai dažnai lankėsi aplinkiniuose AKM užkrėstuose miškuose, kuriuose rinko sraiges. Taip pat abiejų ūkių šeimininkai įeidami į tvartą nereguliariai ir netinkamai naudojosi dezinfekciniais kilimėliais, neužpildydavo jų dezinfekcinėmis medžiagomis, ne visuomet pasikeisdavo drabužius ir avalynę, kiaules laikė drauge su kitais, iš ganyklų parvestais ūkiniais gyvuliais. Visa tai sudarė didelę riziką AKM virusui iš gamtos (miško) patekti į kiaulių laikymo vietas.

VMVT vadovas pabrėžia, kad didžiausią pavojų kelia vis dar pasitaikantys atvejai, kuomet kiaules gyventojai augina nelegaliai, t. y. jų nedeklaravę, o dar blogiau, kad dažnu atveju tokie laikytojai nesilaiko absoliučiai jokių biologinio saugumo reikalavimų. Vienas naujausių tokių atvejų užfiksuotas Šakių rajone, tikrinant aplink AKM židinį esančius ūkius. Prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą nebuvo įrengto dezinfekcinio kilimėlio, įėjimas į kiaulių laikymo patalpas nebuvo aptvertas, nebuvo saugomasi nuo graužikų ir pan., o laikomos kiaulės neženklintos ir įsigytos be privalomų dokumentų, t. y. be veterinarijos pažymėjimo ir gyvūnų gabenimo važtaraščių. Tokie kiaulių laikytojai rizikuoja sulaukti ne tik didelių baudų – jie privalės paskersti laikomas kiaules bei savo lėšomis apmokėti laboratorinių tyrimų išlaidas. Tad už kiekvieną nedeklaruotą kiaulę jos savininkui gali tekti susimokėti iki 200 Eur.

„Kiekvienas AKM atvejis kiaulių ūkyje iššaukia neigiamas pasekmes ne tik patiems ūkiams, kuriuose liga nustatyta, bet ir visos šalies ūkiui. Kiekvienas AKM židinys – tai ribojimai eksportui, prekybai gyvuliais ir mėsos produktais. Vadinasi – nuostolius patiria aplink židinį kiaules auginantys ūkiai, skerdyklos ar mėsos perdirbimo įmonės. Visi turi suvokti, kad neatsakingai į biosaugą ūkyje žiūrintys ir elementarias atsargumo taisykles ignoruojantys kiaulių laikytojai savo veiksmais sukelia didelį pavojų kaimynams, aplinkiniams ūkiams ir įmonėms“, – sakė D. Remeika.

Vasarą – ypatingas pavojus

VMVT specialistai nuolat perspėja kiaulių laikytojus, kad prasidėjusi vasara yra ypač didelio pavojaus AKM virusui plisti laikotarpis. Apie 98 proc. visų AKM protrūkių Lietuvoje įvyksta būtent šiltuoju metų laiku. Todėl kiaulių laikytojai turi realiai įvertinti, ar jie gali užtikrinti, jog ūkyje biologinio saugumo reikalavimų bus laikomasi nuolat. Kitu atveju specialistai primygtinai pataria geriau nerizikuoti ir

pasiskersti kiaules. Sveikų kiaulių mėsą laikytojai gali suvartoti savo reikmėms. Nustačius AKM, kiaulės nugaišinamos, o jų mėsa bei produktai – sunaikinami, taigi nuostoliai daug didesni.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių ūkyje gali kilti AKM protrūkis:

- AKM užkrėsta teritorija, kurioje nustatomi AKM atvejai šernuose,

- aplaidumas laikantis biosaugos priemonių,

- kiaulių šėrimas šviežia žole ir maisto atliekomis,

- lankymasis miškuose renkant sraiges, uogas, grybus, medžiojant ir kt.,

- kitų gyvūnų laikymas kartu su kiaulėmis toje pačioje patalpoje.

Kiaulių laikytojai, norintys apsaugoti savo ūkį, turi griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų: keisti avalynę ir darbinius drabužius bei švariai nusiplauti rankas prieš įeidami į kiaulių laikymo patalpas, naudoti dezinfekcinius kilimėlius ir juos nuolat užpildyti AKM virusą veikiančiomis dezinfekcinėmis medžiagomis, kiaules šerti tik termiškai apdorotais pašarais.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT.