„Sunkiai, ypač, kai kainos dabar pakilusios. Nežinau, kas bus toliau“, – kalbėjo moteris.

Irena mano, kad už tokį darbą alga turėtų būti bent 1 tūkst. eurų. Tik bėda, kad niekas tiek nemoka.

„Mano amžiuje nežinau, ar susirasčiau kokį nors darbą“, – tęsė Irena.

Algimanto patirtis – panaši. Tvarko Panevėžio miesto aplinką, dirba aštuonias valandas per dieną, o į rankas gauna 537 eurus.

„Vertiesi ir tiek“, – sakė Algimantas.

Socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministerijos siūlo nuo sausio kelti minimalią mėnesinę algą 110 eurų. Vadinasi, vietoj dabar esamų 730 eurų ant popieriaus, mokėti 840 eurų.

„Man 100 eurų – jau pinigai“, – teigė Irena.

Siūloma didinti ir neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Tai – atlyginimo dalis, nuo kurios valstybė neskaičiuoja gyventojų pajamų mokesčio. Dabar NPD siekia 540 eurų, o kiltų iki 625 eurų. Ministrė skaičiuoja, kiek žmogui padidėtų pajamos į rankas dėl abiejų sprendimų.

„Žmogui į rankas atlyginimas padidėtų 83,5 eurais. Šį efektą pasiektume tiek su minimalios mėnesinės algos didinimu, tiek su NPD augimu. Gautųsi, kad žmogaus pajamos į rankas pasiektų 633 eurus“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šie siūlymai dar rugsėjo pabaigoje bus pristatomi trišalėje taryboje. Iki šiol darbdaviai ir darbuotojai patys susitarti nesugebėjo. Pramonininkai siekia minimalios algos 800 eurų ant popieriaus, profesinės sąjungos – 88 eurais daugiau.

„Sutartos formulės ir nelabai laikomės, nes yra sutarta tarp 45–50 proc., kad santykis laikytųsi, tai mes esame nukritę žemiau 45 proc. ribos“, – sakė pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.

Minimalią algą gauna 26 tūkst. arba mažiau nei 2 proc. visų šalyje dirbančių žmonių.

Ekonomistai neabejoja – keliant mažiausiai uždirbantiems darbdaviai privalės kelti ir gaunantiems šiek tiek daugiau.

„Yra nemažai darbuotojų, kurie uždirba 10–20 proc. daugiau, nei minimalus atlyginimas. Kai minimalus atlyginimas pašoka 15 proc., visos įmonės turi išsaugoti diferenciaciją bei kelti atlyginimus ir kitiems darbuotojams“, – pasakojo ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Mano amžiuje nežinau, ar susirasčiau kokį nors darbą.

NPD bus aktualus tik uždirbantiems iki vidutinio darbo užmokesčio.

„NPD didėtų žmonėms, kurie gauna iki kitų metų planuojamo vidutinio darbo užmokesčio, iki 1926 eurų“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Dėl minimalios algos apsispręs Vyriausybė. Kol kas ji sprendimo dar nepriėmė, o dėl NPD Seimas aptars su kitų metų biudžetu. Skaičiuojama, kad dėl NPD didinimo valstybės biudžetas netektų 164 mln. eurų.

„Manau, kad nėra tai geriausias sprendimas. Vyriausybė užėmė daugiau darbdavių poziciją, o ne darbuotojų“, – kalbėjo Seimo narys Algirdas Sysas.

Dėl algų kėlimo daliai įmonių gali tekti arba kelti kainas, arba iš viso bankrutuoti.

„Matysime didėjančias darbo sąnaudas perkeliamas į galutines kainas vartotojams, vėl bus pakaitinama infliacija. Tuo pačiu – dar blogesnė tendencija – nedarbo lygio didėjimas“, – teigė N. Mačiulis.

Vyriausybė mano, kad įtaka infliacijai bus nedidelė, tik 1 proc. Kad infliacijai poveikis bus mažas anksčiau teigė ir Lietuvos bankas.