Alytiškė Gražina vasarą neskris niekur, bet atostogų išvyka bus. 

„Vyksime į Šventąją, turime namelį, savaitei užtenka“, – teigė Gražina.

Finansai – vienas pagrindinių rodiklių, renkantis atostogų kryptis. 

Vasarai persiritus į antrą pusę dalis šeimų jau spėjo paatostogauti, dalis – dar tik ieško kur. Visgi naujai atliktas tyrimas atskleidė, nemaža grupė lietuvių atostogauti nevyks niekur.

„Dauguma respondentų buvo virš 35 metų. Visi nurodė, kad yra vedę arba turintys vaikų“, – duomenimis dalijosi „Creditea“ rinkodaros vadovė Neringa Žemaitė.

Anot apklausos iniciatorių, žmonės mano, jog atostogos vis dar kainuoja brangiai. Tačiau apklausa atskleidė, kad trečdalis atostogoms išleidžia kukliai – nuo 100 iki 500 eurų. 

Ekspertai, kaip nebrangias kryptis atostogoms, įvardijo Liepoją, Krokuvą ar Prahą.

„Daugėja pranešimų, kad infliacija verčia nerimauti ne tik verslininkus, bet ir gyventojus. Jie renkasi pigesnes atostogas arba kreipiasi dėl finansinių patarimų“, – sakė „Creditea“ rinkodaros vadovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Norintys sutaupyti renkasi poilsį gamtoje, nemokamai ar simboliškai kainuojančių objektų lankymą. Pašnekovė sako, kad turistų srautą koreguoja ir geopolitika.

„Truputį pakito turistai. Daug kas bijojo atvykti iš toliau, galvojo, kad čia karas. Vasarą būna, kad atvyksta ne tik iš užsienio, bet ir vietiniai lankosi“, – tikino Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Aušra Jurčiukonienė.

Gyventojų apklausa atskleidė, kad dažniausiai lietuviai – daugiau nei 40 proc. – vyksta atostogų vieną kartą per metus. O didžioji dalis mažiau besiilsinčių gauna ir mažesnes pajamas – iki 1 tūkst. eurų.