Įspėja tik Latviją

Remiantis EK skelbiama euro zonos šalių biudžetų vertinimo ataskaita, Lietuvos ir Estijos biudžetų projektai atitinka Europos stabilumo ir augimo pakte (Mastrichto taisyklėse) numatytus fiskalinius reikalavimus ir ES Tarybos liepą pateiktas rekomendacijas.

Vis dėlto Latvijos biudžeto projekte, anot Komisijos, nevisiškai laikomasi liepos mėnesio rekomendacijų, todėl šalies vyriausybė turi būti pasirengusi imtis papildomų veiksmų siekiant atitikti ES fiskalinius reikalavimus.

Ekonomistai pabrėžia, kad visų trijų Baltijos šalių biudžetai yra gana panašūs ir atrodo kur kas geriau nei daugelio kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių biudžetai, kurių deficitai neretai gana žymiai viršiją 3 proc. ribą, kurią leidžia Europos stabilumo ir augimo paktas.

Iš visų trijų Baltijos šalių vienintelė, jau priėmusi kitų metų biudžetą, yra Lietuva.

Ties riba

Lietuvos 2024 m. biudžeto pirminiame projekte, kurio vertinimą ir atliko EK, planuota, kad kitąmet viešųjų finansų deficitas sieks 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau koreguojant projektą deficitas buvo padidintas iki 3 proc. Kitų metų deficitas bus maždaug 1 punktu didesnis, nei laukiama šiemet (1,9–2 proc.), o Lietuvos viešieji finansai išliks deficitiniai ketvirtus metus iš eilės.

Latvija kitąmet planuoja 2,8 proc. biudžeto deficitą – 0,1 punkto didesnį nei šiemet (2,7 proc.). Estijos biudžeto projekte numatytas 2,9 proc. deficitas – 0,4 punkto mažesnis, nei suplanuota šiemet (3,3 proc.).

Nominalus BVP augimas ir ypač vartojimo augimas gali būti mažesnis, nei tikimasi, atitinkamai mažiau bus surenkama ir mokesčių. Tai jau yra pastebėjęs Lietuvos bankas.

„Žvelgiant į Baltijos šalių vyriausybių planuojamus deficitus, matome labai panašius skaičius, jie sukasi apie 3 proc. Tačiau, lyginant kitų metų deficitus su planuojamais šiemet, akivaizdu, kad Lietuva kitąmet turės didžiausią prognozuojamą ekonomikos skatinimą. Mūsų deficitas šiemet turėtų būti mažiausias ir dėl to turime didžiausią skatinimo potencialą“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

EK, remdamasi savo ekonomikos augimo prognozėmis, vertina, kad Lietuvos ir Estijos viešųjų finansų deficitai bus kur kas mažesni, nei numatyta šalių biudžetuose, – atitinkamai 2,3 proc. ir 2,4 proc. BVP.

Latvijos viešųjų finansų deficitas, EK vertinimu, turėtų viršyti Mastrichto kriterijų ribą ir sudaryti 3,1 proc. EK prognozuoja didesnį Lietuvos ekonomikos augimą ir atitinkamai didesnes mokestines pajamas nei Finansų ministerija.

„Man EK prognozės atrodo per daug optimistinės ir neatspindi kelių pastarųjų mėnesių visos ES ekonomikos trajektorijos. (...) Manau, kad nominalus BVP augimas, ypač vartojimo augimas, gali būti mažesnis, nei tikimasi, atitinkamai mažiau bus surenkama ir mokesčių. Tai jau yra pastebėjęs Lietuvos bankas, kurio teigimu, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas gali būti mažesnis, nei tikimasi“, – teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Euro zonoje viešųjų finansų perteklių 2024 m. planuoja tik Portugalija, Airija ir Kipras. Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Maltos, Slovėnijos, Slovakijos ir Suomijos viešųjų finansų deficitai viršija 3 proc. BVP ribą.

Bendras 20 euro zonos šalių viešųjų finansų deficitas kitąmet turėtų siekti 2,9 proc. BVP – būti 0,4 punkto mažesnis nei laukiama šiemet (1,2 proc.).

Tempas lėtės

Lietuvos viešųjų finansų išlaidų santykis su BVP kitąmet turėtų padidėti 2 punktais, iki 40,9 proc., tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių euro zonoje.

Euro zonoje tik Airijos ir Maltos suplanuotų viešųjų finansų išlaidų santykis su BVP yra mažesnis nei Lietuvoje – jos sudaro atitinkamai 21,1 proc. ir 38,6 proc. Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje ir Suomijoje šių išlaidų dalis viršija 50 proc. BVP.

Pasak Ž. Maurico, Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos 2019–2023 m. augo sparčiausiai iš visų euro zonos valstybių ir, atrodo, kitąmet ši tendencija taip pat išsilaikys.

„Tai yra visiška priešingybė, nei buvo 2009–2012 m. Tuomet veržėmės diržus, o dabar iš viso tuos diržus numetėme kažkur į patvorį“, – sako ekonomistas.

„Tačiau reikia išskirti ir tai, kad Lietuvos pajamos taip pat auga gerokai sparčiau. Mes net 2020 m. sugebėjome turėti pliusą (...), o 2022 m. Lietuvos biudžeto pajamos jau augo 17,4 proc. – kur kas sparčiau nei ES vidurkis, kuris sudarė 7,8 proc.“, – pridūrė jis.

Nepaisant spartaus biudžeto pajamų augimo, pagal jų santykį su BVP Lietuva taip pat atsilieka nuo kitų Baltijos šalių. Ž. Maurico teigimu, kitąmet Lietuvos pajamų augimo tempas lėtės ir tai vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu gali kelti problemų, nes bendras šalies apetitas išlaidoms išliks didelis.

Socialinės išmokos

Visose Baltijos šalyse didžiausia išlaidų dalis tenka socialinėms išmokoms, įskaitant pensijas, pašalpas ir pan. Pagal šį rodiklį pirmauja Lietuva (15,8 proc. BVP), toliau eina Estija (14,8 proc.) ir Latvija (13,3 proc.). Antra pagal dydį išlaidų grupė yra viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, čia pirmauja Estija (11,4 proc. BVP), lenkianti Latviją (11,1 proc.) ir Lietuvą (10,9 proc.).

„Kalbant apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, Lietuva ir Latvija turi labai panašių problemų ir iššūkių. Latviai labiausiai akcentuoja švietimo ir sveikatos sektorių finansavimą, Lietuvoje šiuo metu labiau kalbama apie švietimą, tačiau atrodo, kad viešojo sektoriaus atlyginimams kitąmet eis daugiausia papildomų pinigų, nes jų augimas bus didesnis nei visos ekonomikos“, – sakė T. Povilauskas.

Pagal tarpiniam vartojimui skiriamą viešųjų finansų dalį taip pat pirmauja Estija – 7,2 proc. BVP, Latvijoje šių išlaidų dalis yra 6 proc., Lietuvoje – 5,4 proc. BVP.

Didžiausias investicijas (bendrojo kapitalo formavimą) yra suplanavusi Latvija – 6,3 proc., Estijoje ir Lietuvoje šių išlaidų dalis yra atitinkamai 5,8 proc. ir 4,2 proc. BVP.

Pasak Ž. Maurico, santykinai nedidelės Lietuvos viešojo sektoriaus investicijos jau tampa tendencija ir tai kelia nerimą.

Iššūkis Lietuvai

Gynybai Estija kitais metais skirs beveik 3 proc. BVP, Lietuva numato skirti 2,75 proc. BVP, iš kurių stabiliai skiriamos biudžetinės lėšos sudaro 2,52 proc. BVP. Latvijos gynybai skiriamų lėšų dalis yra mažiausia – 2,4 proc. BVP, tačiau ji kitų metų biudžete yra numačiusi tikslą 2026 m. jų dalį padidinti iki 2,75 proc., o 2027 m. – iki 3 proc. BVP.

„Krašto apsaugai finansuoti tikrai reikia daugiau lėšų ir tai yra didžiulis iššūkis Lietuvai. Manau, kad čia diskusija turi būti ne tik apie minimalią sumą, kurią turėtume skirti, bet ir apie maksimalią, kad turėtume tam tikrą aiškumą kalbėdami apie ateitį“, – teigia Ž. Mauricas.

Daugiausia pajamų Baltijos šalyse atneša su gamyba ir importu susiję mokesčiai, o antra pagal dydį pajamų grupė yra socialinio draudimo įmokos. Didžiausia pajamų, turto ir panašių mokesčių pajamų dalis kitąmet planuojama Lietuvoje – 10,6 proc. BVP. Latvijoje šių mokesčių pajamos turėtų sudaryti 7,5 proc., Estijoje – 8,1 proc. BVP.

Pasak T. Povilausko, kalbant apie pajamų didinimo šaltinius rimčiausiai atrodo mokesčių reformą patvirtinusi Estija. Lietuvoje ir Latvijoje didelių pasikeitimų, kuriuos galėtų pajausti gyventojai, kol kas nėra, teigia ekonomistas.

„Lietuvoje šiek tiek padidės akcizai, neliks PVM lengvatos maitinimo paslaugoms. Latvija irgi nieko pernelyg nekeičia, ji 2024 m. tik minimaliai papildomų lėšų planuoja gauti iš akcizų padidinimo, o kitais pajamų šaltiniais nurodo „Latvenergo“ ir urėdijų dividendus, avansinį kredito įstaigų pelno mokestį. Estija iki 22 proc. didina PVM tarifą, vyksta ir aktyvios diskusijos dėl automobilių apmokestinimo“, – teigė T. Povilauskas.

Jis pabrėžė, kad Estija nuo 2025 m. taip pat ketina didinti ir gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio tarifus.