Pušynų ir ežerų krašte pastatytą miestą supa išskirtinė gamta – kaip kartais juokauja vietiniai, čia kiekvienas turi po ežerą.

Prieš 44 metus įkurtas Visaginas buvo skirtas būsimos Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams. Dauguma jo gyventojų yra rusakalbiai. Apie tai, kad esi Lietuvoje, liudija nebent lietuviški gatvių pavadinimai, įvairūs užrašai ar parduotuvių pavadinimai.

Vietinių, kalbančių lietuviškai, reikia gerai paieškoti, o lietuvių kalba dominuoja nebent masyviame sovietinės architektūros savivaldybės pastate.

Nemokant rusų kalbos Visagine sunku išsikviesti taksi, pasiklausti krypties ar gauti kitos informacijos, todėl tokiems turistams gali kilti keblumų.

Serialas „Černobylis“ sukėlė branduolinį turizmą

„Čia bus pastatytas atominės elektrinės energetikų miestas“, – toks užrašas lietuvių ir rusų kalbomis iškaltas akmenyje vienoje miesto aikščių. Jo data – 1975 metų rugpjūtis.

Galvoju, kad eisime būtent tuo keliu, kad vystysim daugiau pramoninę sferą.

Ignalinos AE iki 2010 metų pagamindavo didžiąją dalį Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Tačiau miestui netekus to, kas buvo įrašyta jo DNR – atominės elektrinės – jis gerokai pasikeitė.

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais miestas išgyvena savotišką renesansą, o jį labai paskatino  amerikiečių kompanijos HBO serialas „Černobylis“.

Itin teigiamų atsiliepimų sulaukęs serialas, filmuotas Vilniuje ir Ignalinos atominėje elektrinėje, paskatino susidomėjimą branduoliniu turizmu – prie Drūkšių ežero esanti atominė elektrinė dabar neatsigina lankytojų, norinčių iš arti pamatyti, kaip atrodo garsusis RBMK tipo reaktorius – toks pat, koks 1986 metais sprogo Černobylyje, Ukrainoje.

Miesto meras Erlandas Galaguzas kalba apie įspūdingus skaičius – pasirodžius serialui „Černobylis“, turistų srautai Visagine išaugo kelis kartus. Tačiau jis pripažįsta, kad tai miestui kelia naujų iššūkių, kuriems jis nėra pasiruošęs.

„Nelabai galiu pasakyti, kad mes esame pasiruošę tam turistų srautui. Turime galvoti, kaip prišaukti turistus ne tik į pačią atominę elektrinę, bet kad mūsų turistai sustotų pas mus ir mieste“, – pabrėžia E. Galaguzas.

Tuo metu Ignalinos AE norintiems pamatyti smalsuoliams gali tekti palaukti – vietų į ekskursijas nebėra iki metų pabaigos. Be to, ekskursija nėra pigi – ji kainuoja beveik 60 eurų.

Ignalinos atominė elektrinė / G. Savickio/Fotobanko nuotr.

Ignalinos AE skystųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo skyriaus vyresnioji inžinierė Ana Aliončik yra viena iš dviejų papildomai laikinai įdarbintų gidų po atominę jėgainę. Ji sako  nemačiusi serialo apie Černobylį.

„Neturėjau laiko“, – lankytojams prisipažįsta gidė.

Jos nuomone, Ignalinos ir Černobylio AE istorijos yra neatsiejamos. A. Aliončik teigimu, po Černobylio AE avarijos situacija pasikeitė iš esmės – stojant į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo sovietų statytą elektrinę uždaryti.

Ji ekskursijos dalyviams papasakoja, kad 2038 metais, baigus Ignalinos AE uždarymo darbus, buvusios elektrinės vietoje liks žalia pievelė.

Poatominė realybė: emigruojantis jaunimas ir nedarbas

„Černobylis“ ir jo sėkmė tik paviršutiniškai gali užmaskuoti problemas, su kuriomis susiduria Visaginas.

Daugelis šių problemų yra panašios kaip ir kituose regionuose, pavyzdžiui, jaunimo migracija į užsienį ar didžiuosius miestus, populiacijos senėjimas ir t.t., tačiau dėl miesto specifikos, šios problemos Visagine yra kiek aštresnės nei kitur.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį mieste darbo neturėjo 12,9 proc. gyventojų. Šis rodiklis yra 4 procentiniais punktais aukštesnis nei Lietuvos vidurkis. Moterų nedarbas Visagine yra didžiausias šalyje – darbo neturėjo beveik 15 proc.

Prieš sustabdant abu Ignalinos AE reaktorius, nedarbas Visagine buvo mažesnis arba artimas šalies vidurkiui.

RBMK-1500 reaktorius Ignalinos atominėje elektrinėje / A. Ufarto/ Fotobanko nuotr.

„Aš baigiu čia darbą vasarą ir važiuoju į Kauną. Čia nėra ką veikti – nei darbų, nei algų normalių, nieko. Niekas čia nesikeis – ką ten žada, vienodai šviečia“, – pasakoja 30-ies neturinti visaginietė Jovita, sutikta prie Visagino ežero, kuriame dažnai treniruojasi irkluotojai.

Pasak jos, dalis jaunimo atostogų metu vasarą dirba fabrikuose: šaldytų maisto produktų gamybos įmonėje „Kogus“, baldų fabrike „Visagino linija“ ir siuvykloje „Visatex“.

Jovita pasakoja, kad jaunimas noriai dirba „Kogus“ gamykloje.

Iš taksi automobilį vairuojančio 35-erių Andrejaus pasakojimo galima suprasti, kad oriai išgyventi Visagine nėra labai paprasta.

Andrejus pripažįsta – kad prisidurtų papildomai pinigų, dar dirba apsauginiu. Pasak jo, tokia praktika Visagine yra įprasta, žmonės ieško papildomų pajamų šaltinių.

Andrejus teigia, kad taksi verslui užsakymų, ypač šventiniais laikotarpiais, pakanka. Visagine yra trys taksi įmonės, todėl konkurencijos netrūksta.

„Dirbantys atominėje dar gali gyventi“

Pirmasis Ignalinos AE reaktorius elektrą gaminti nustojo 2004 metų gruodžio 31 dieną, antrasis – 2009 metų paskutinę dieną. Iš didžiausios elektros gamintojos Ignalinos AE tapo viena didžiausių elektros vartotojų Lietuvoje.

AE uždarymas reiškė, kad nemažai žmonių neteko gerai apmokamų darbo vietų, nemaža dalis jų išvyko į kitus miestus ar užsienį.

2018 metais Visagine gyveno tik daugiau nei 18 tūkst. žmonių, klestėjimo laikais jų skaičius svyravo apie 30 tūkst.

Nors Ignalinos AE vis dar tebedirba beveik 1,9 tūkst. žmonių, stendas, į kurį darbuotojai deda savo identifikacijos korteles, dabar yra pustuštis.

Parkelyje sutiktos 67-erių Irinos vyras iki šiol dirba Ignalinos AE, o jos dukra Vilniuje baigė multimedijų programavimo studijas anglų kalba, tačiau grįžus namo darbo rasti nepavyko.

„Netekome lengvatų, atlyginimo nekelia, bet mūsų mieste tie, kurie dirba atominėje, dar gali gyventi“, – sako Irina.

E. Galaguzas neneigia, kad atominės uždarymas buvo itin didelis smūgis Visagino miestui.

„Taip, tai iš tikrųjų buvo toks didžiulis smūgis ir tikrai ateitis buvo miglota ir neaiški“, – sako E. Galaguzas.

Jis priduria, kad miestas baigia susigyventi su realybe.

„Dabar šiek tiek jau viskas susigulėjo. Visi esame pripratę, kad atominė nebegamina elektros ir nebeuždirba. Moralinė pusė jau kaip ir praėjusi, visi susitaikė, kad taip jau yra“, – teigė meras.

Jis pabrėžia, kad branduolinio identiteto Visaginas nepraras dar ilgą laiką – nors ir nebeveikianti, elektrinė kaip branduolinis objektas egzistuos ne vieną šimtą metų.

„Mes nesame tie, kurie visiškai prarado branduolinį objektą. Mes praradome atominę elektrinę kaip elektrą generuojančią įmonę, tačiau kaip branduolinis objektas, ji, matyt, liks dar keliems šimtams metų“, – sako miesto vadovas.

Jis paaiškina, kad 2038 metais Ignalinos AE turėtų būti sulyginta su žeme, tačiau dar veiks įmonės, kurios prižiūrės ir saugos saugyklose palaidotas radioaktyvias atliekas.

Jo manymu, po 2038 metų čia dirbs iki kelių šimtų darbuotojų.

Miesto vizijoje – branduolinis turizmas ir investicijos

HBO serialo sėkmė ir padidėję lankytojų srautai Visaginui leido tvirtai užčiuopti pelningą gyslą – branduolinį turizmą.

E. Galaguzo, kuris pats daugelį metų dirbo Ignalinos AE, vizijoje planų paleisti šią gyslą nėra – jo vadovaujamas Visaginas branduolinio turizmo sritį žada plėtoti toliau.

Visagino parke yra atominės elektrinės valdymo skydo simuliatorius, kuris yra identiškas esančiam atominėje.

Mero teigimu, ateityje galbūt bus rengiamos ekskursijos ir imituojama, kaip atrodytų branduolinė avarija.

„Mes pakankamai realistiškai žiūrime į turizmą. Tikrai norėtume šita linkme ir dirbti. Mes esame unikalus miestas branduolinio turizmo aspektu, tai matyt pasiliksime šitą sferą ir stengsimės ją plėtoti. Esame numatę daryti informacinį centrą, kuris būtų inovatyvus, informatyvus, kad jame būtų galima sužinoti, kaip viskas vyko eksploatacijos ir išmontavimo metu“, – teigė E. Galaguzas.

Tikimasi, kad prie Visaginą išjudins ir naujos investicijos, pavyzdžiui tarptautinės medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ statoma nauja nauja gamykla.

Kitais metais numatoma joje įdarbinti apie 200 darbuotojų, o iki 2030 metų – apie 1,5 tūkst.

E. Galaguzas teigia, kad viena priežasčių, dėl kurių „Intersurgical“ investicijai pasirinko Visaginą – stiprus vietinis profesinio mokymo centras.

„Mes turime tikrai stiprias mokslo įstaigas. Pradedant nuo mokyklų, vaikų darželių, bet reikėtų labai pasidžiaugti profesinio mokymo centru. Būtent jis yra traukos centras investuotojams ir visiškai ne paslaptis, kad būtent „Intersurgical“ priėmė sprendimą dėl to, kad yra profesinio mokymo centras, kuris gali ruošti specialistus tam tikrai sričiai, tam tikram investuotojui“, – sakė jis.

Meras tikisi, kad „Intersurgical“ atėjimas paskatins ir kitus investuotojus, su kai kuriais jų jau deramasi.

„Intersurgical“ yra mūsų kelrodė žvaigždė. Žiūriu į tą investuotoją ne tik kaip apie darbo vietų kūrėją, bet ir kaip traukos kitiems investuotojams centrą“, – sako E. Galaguzas.

„Galvoju, kad eisime būtent tuo keliu, kad vystysim daugiau pramoninę sferą“, – apibendrindamas miesto viziją teigia Visagino meras.