„Čia nėra jokia sutartis tarp Lietuvos ir komisijos, tai nėra bendras dokumentas, kur turėtų sutarti dvi šalys. Tai yra komisijos dokumentas“, – kalbėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
EK priėmus Rusijai palankų sprendimą Seimo opozicija kalba apie valdančiųjų padarytas klaidas.
„Esu įsitikinęs, kaip ir kažkada minėjau, kad tai buvo atskirų valstybės institucijų neteisingas interpretavimas bei sukelta bereikalinga įtampa“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys (DFVL) Saulius Skvernelis.
Sprendimu nusivylęs ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.
„Jų pasirodymas, mano manymu, nėra pats geriausias signalas nei ES, kuri tokiu būdu pradeda Rusijai švelninti sankcijas, nei Lietuvai“, – sakė P. Auštrevičius.
Bet kokių išimčių Kaliningrado tranzitui taikymas – tai bus tiek Lietuvos, tiek Europos pralaimėjimas, o Rusijos pergalė.
Pasak P. Auštrevičiaus, sankcijos turėtų būti ne mažinamos, o didinamos.
„Reikia atvirkščiai – plėsti ir stiprinti sankcijas, ypač dabartinėje situacijoje. Lietuva įsivelia į visokias papildomas kontrolės operacijas“, – tęsė P. Auštrevičius.
Rusų žiniasklaida skelbia, iš sankcijų sąrašo turėtų būti išbrauktos visos prekės, gabenamos tiek geležinkeliu, tiek kelio tranzitu.
Pasak Seimo pozicijos, Kremliaus diktuojamos sąlygos kelia nerimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„ES taip keisdama Europos vadovų tarybos priimtą sprendimą arba bandydama jį išaiškinti taip, kaip nori išaiškinti, formuoja precendentą ir siunčia labai blogą signalą Rusijai, kad tokios poveikio priemonės, kaip gąsdinimai, grasinimai veikia, duoda savo rezultatą“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys (DP) Andrius Mazuronis.
Tiek politikai, tiek apžvalgininkai pripažįsta, kad ES nuolaidžiavimas Rusijai – ne tik Lietuvos, bet ir visos bendrijos pralaimėjimas.
„Bet kokių išimčių Kaliningrado tranzitui taikymas – tai bus tiek Lietuvos, tiek Europos pralaimėjimas, o Rusijos pergalė. Tas yra visiškai akivaizdu“, – teigė apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Pasak politologo, Rusijai savo spaudimu pavyko paveikti svarbias ES šalis.
„Žvelgiant iš laiko perspektyvos akivaizdu, kad hibridinė ataka yra nutaikyta ne tiek prieš Lietuvą, nes Lietuva buvo tik įrankis, kiek prieš ES, prieš kai kurias jos nares, kurios, deja, sudrebėjo, tiksliau – Vokietija“, – tęsė M. Laurinavičius.
Seimo pozicija jau prakalbo ir apie interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Muitinės departamento duomenimis, vykdant ES sankcijų įgyvendinimo kontrolę, prieš kelias paras iš Rusijos ir Baltarusijos neįleistos dar 26 krovininės transporto priemonės, gabenusios sankcionuojamus krovinius.
