Praėjusią savaitę apie tai, kad dėl naujosios koalicijos besiderantys socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“ sutarė metams stabdyti didesnių akcizų kurui taikymą, kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

„Manau, kad labai tikėtina, jog kitais metais (Seime – ELTA) bus atidėtas akcizų degalams ir anglies dioksido dedamosios didinimas, dėl ko jau dabar beveik susitarta“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo T. Povilauskas.

„Prisiminkime, kad kuro akcizas didėjo šių metų pradžioje, o kaimyninės šalys, kaip Lenkija, Latvija, Estija ir kitos, nieko nedaro arba akcizą didino nedaug, tad mums tą daryti darkart dideliu mastu turbūt nėra labai prasminga. Labai tikėtina, kad akcizų didinimą Vyriausybė ir Seimas atidės dar metams“, – tvirtino ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, metų pradžioje padidėjus degalų akcizui ir anglies dioksido (CO2) kurui dedamajai, į Lietuvos biudžetą surenkama daugiau lėšų, tačiau ne tiek, kiek planavo Finansų ministerija.

Pasak eksperto, šis pajamų augimas nepateisintų pakartotinio akcizo degalams kėlimo.

„Aišku, gavome didesnę finansinę įplauką iš akcizo, bet jei būtų dar vienas jo didinimas kitais metais, mes visiškai uždarytume tą lėšų šaltinį – pravažiuojančiam verslui piltis kurą Lietuvoje visiškai nebeapsimokėtų“, – sakė T. Povilauskas.

Šiemet įvedus CO2 dedamąją degalams, bendras akcizų augimas benzinui siekė 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc.

Pagal pernai Seime priimtą Valstybės gynybos fondo paketą, akcizas visam kurui nuo metų pradžios pakeltas 6 centais už litrą – įvesta vadinamoji „saugumo dedamoji“.

LEA duomenimis, rugpjūčio pradžioje benzino vidutinės kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje buvo sumažėjusios 0,3–1,1 proc., o Vokietijoje ir Lietuvoje išaugo po 0,4 proc. Tuo metu dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse sumažėjo 0,1–2,4 proc.