– Daugelis atostogas planavo dar pernai, galbūt pavasarį, kai galvojo, kad ekonomikos rytojus dar bus šviesus, galbūt gyventojai net nesuko galvos dėl pajamų ir dėliojosi savo vasaros išlaidas. Atėjo vasara ir girdime prieštaringas žinutes. Ką dabar daryti, ar tikrai verta keisti savo atostogų planus?

– Aš manau, kad atostogos yra veikla, kurią paprastai žmogus planuoja. Tiktai jau atostogų metu atsiranda įvairių pagundų, kai tie sprendimai tampa spontaniški ir tos išlaidos nebūtinai atitinka planuotas. Bet šiame kontekste, kai turime tokių nerimą keliančių naujienų, labai aiškiai matom, kad ir Europos centrinis bankas signalizuoja, jog dar palūkanos kils…

– Bet kol kas žada tik kartą, tai čia dar klausimas.

– Taip, bet mes nežinom. Ir dalis gyventojų, kurie turi įsipareigojimų, turi kreditų, tas naujienas atidžiai seka ir aš manau, kad atitinkamai koreguoja savo planus – tiek darbo, tiek poilsio, tiek atostogų. Suprantama, tie, kurie neturi įsipareigojimų, jie gali lengviau, laisviau planuoti savo laisvalaikį. Todėl labai sudėtinga pasakyti, kokia bus ši vasara – ar žmonės leis sau panašiai kaip pernai poilsiauti, pirkti įvairiais paslaugas, ar bus šiek tiek kuklesnė ir santūresnė. Aš linkęs manyti, kad bus dalis poilsiautojų, kurie išlaidas atostogoms planuos atsargiau ir atsakingiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai kas pasakytų, kad atostogos yra mūsų emocinė sveikata, emocinė būklė. Jeigu prisimintume pandemiją, retas galėjo pakeliauti. Po pandemijos staiga prasidėjo „keršto turizmas“ ir tada kelionių kainos šovė tikrai labai stipriai į viršų. Karas Ukrainoje irgi tarsi tokia nežinomybė. Dabar lėtėjanti ekonomika. Ir tada keliamas dar kitas klausimas – ar nevertėtų dabar sustoti ir pralaukti, kaip geriau pasielgti?

– Mūsų šalyje vidaus vartojimas nerodo tokių stabtelėjimo tendencijų ir nemanau, kad mes jas akivaizdžiai pamatysime per artimiausius vasaros mėnesius. Nes daug kas turi pajamas – ir tai rodo nedarbo lygis, kuris viršija 7 proc., bet nesiekia 8 proc., o tai yra pakankamai sveika nedarbo lygio riba, – dėl to nemanau, kad greitu laiku mes pajausime vidaus vartojimo smuktelėjimą. Todėl ir tos pačios atostogų išlaidos dramatiškai neturėtų koreguotis, išskyrus kai kuriems segmentams, kurie, pavyzdžiui, jaučia, kad neteks pajamų.

Aš linkęs manyti, kad bus dalis poilsiautojų, kurie išlaidas atostogoms planuos atsargiau ir atsakingiau.

– Tai plačiau ir pakalbėkim apie tai, kuriuose sektoriuose dirbantiems žmonėms gali būti sunkesnė vasara.

– Ypatingai tuose sektoriuose, kurie orientuoti į gamybą ir eksportą, nes mes matome, kad šiais metais eksporto apimtys ir pramonės apimtys sumažėjo gerokai, nuo trečdalio iki penktadalio ir labai sudėtinga įmonėms prognozuoti, kas laukia artimoj ateity, kas laukia šiais ir kitais metais. Kitas momentas, augančios palūkanų normos, jos apsunkina investicijų ir plėtros planavimą. Tai jeigu mes neturim užsakymų, nepriimam sprendimų plėsti gamybos, tada nekuriamos naujos darbo vietos arba netgi peržiūrimos esamos darbo vietos, kiek jos reikalingos tokiomis aplinkybėmis. Todėl pramonės įmonėse gali būti įvairių nuotaikų, žinoma, tai priklauso nuo sektoriaus. O paslaugų sektoriuje, kadangi jis dažnai orientuotas į vidaus vartojimą, viskas turėtų būti kaip iki šiol, kol jame nėra stabtelėjimo.

– Kai kas sako, kad tai, kas prasideda pramonėje, anksčiau ar vėliau atsiliepia ir vidaus vartojimui, ir tom pačiom paslaugom. Kiek laiko to prireiks laukti?

– Aš manau, kad mes turėtume kažkokius signalus ir ženklus pamatyti rudeniop, kai vasara bus pasibaigus ir bus aiškesnės tendencijos, kokie bus Europos centrinio banko sprendimai, kaip tie sprendimai, kurie dabar yra priimami, paveiks kainas, infliaciją, nes tai yra pagrindinis tikslas. Nes dabar patys pinigai brangsta, infliacija šiek tiek sumažėjo, bet tokio žmogui apčiuopiamo sumažėjimo tikrai ne kiekvienas pajautė, tai mes turime, manau, luktelti apie tris mėnesius, kad pamatytume, kokias tendencijas galime įžvelgti ateityje.