- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena įtakingiausių šalies verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kol kas neketina imtis veiksmų dėl sulaikyto jos viceprezidento, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus.
Teisėsauga informavo, kad M. Zalatorius kartu su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentu Valdu Sutkumi ir dar keturiais asmenimis buvo sulaikyti antradienį dėl įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūrai.
LPK prezidentas Robertas Dargis sako, kad M. Zalatoriaus ir V. Sutkaus sulaikymas yra „didžiulė naujiena“, tačiau vieša informacija neleidžia imtis kokių nors veiksmų M. Zalatoriaus atžvilgiu.
„Tai yra didžiulė naujiena mums visiems. Apie tai sužinojome vykstant valdybos posėdžiui. 10 valandą visi susijungėme į posėdį, Zalatorius nedalyvavo, bet jis dar vakar įspėjo, kad dėl kažkokių priežasčių nedalyvaus“, – BNS sakė R. Dargis.
„Tačiau tai, kas pasakyta kol kas, neleidžia niekaip reaguoti dėl to, kad informacijos yra be galo mažai“, – pridūrė jis.
Jis teigė iš Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų neišgirdęs nė vieno konkretaus kaltinimo M. Zalatoriui.
„Ne kartą yra buvę, kad po tų garsių sulaikymų žmonės yra paleidžiami ir pasirodo, kad jokios nusikaltimo sudėties nebuvo jų veikloje“, – sakė pramonininkų vadovas.
„Neturint aiškios ir patvirtintos informacijos, imtis kažko prieš savo kolegą mažų mažiausiai būtų nepadoru“, – pridūrė jis.
R. Dargis taip pat pažymėjo, kad tiek jo, tiek M. Zalatoriaus kadencija baigiasi birželio 30 dieną, ir dabar sunku pasakyti, ar LBA vadovas bus pasiūlytas toliau eiti LPK viceprezidento pareigas.
Netiki, kad bankai veiktų taip primityviai
LPK prezidento taip pat neįtikino pasisakymai dėl LBA veiklos, susijusios su praėjusiais metais padidintu bankų pelno mokesčiu. R. Dargis teigė negalintis patikėti, kad LBA veiktų taip primityviai ir už poveikį mokėtų pinigus.
„Jei tai susiję su bankų mokesčiu, tai niekaip negalėčiau patikėti, kad Lietuvoje veikianti bankų asociacija tokiu būdu bandytų išvengti to mokesčio ir už poveikį mokėtų pinigus. Ypač po to, kai bankai yra nukentėję nuo pinigų plovimų skandalų, kai bankų akcijos yra nukritusios per pusę“, – sakė R. Dargis.
Jis priminė, kad prieš mokesčių, įskaitant bankų pelno mokestį, didinimą pernai pasisakė kone visos asocijuotos verslo struktūros.
„Asociacijų veikla yra nukreipta diskutuoti su įstatymų priėmėjais, įstatymų sumanytojais – mes visi veikiame toje zonoje ir turbūt visos asociacijos pasisakė prieš mokesčių didinimą pernai“, – teigė jis.
„Normalu, kad mes visi veikėme prieš jį, čia nėra nieko nusikalstamo. Kurioje vietoje atsirado pinigai – negaliu nieko komentuoti, nes nežinau. Niekaip negaliu patikėti, kad bankų asociacija veiktų tokiu primityviu būdu“, – pridūrė R. Dargis.
Diskutuojant dėl didesnio banko apmokestinimo, iš pradžių buvo siūlyta apmokestinti Lietuvoje veikiančių bankų aktyvus, tačiau vėliau buvo sutarta dėl bankams labiau priimtino modelio – pelno mokesčio padidinimo.
Pats M. Zalatorius aktyviai pasisakė prieš bankų aktyvų mokestį ir teigė, kad jis paskatintų bankų atsitraukimą iš šalies, o dėl jo pabrangtų bankų paslaugos gyventojams bei įmonėms.
M. Zalatorius ir V. Sutkus antradienį sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį teigė, kad kyla pagrįstų klausimų, jog žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui, dėl M. Zalatoriaus ir V. Sutkaus veiksmų galėjo padidėti mokestinė našta gyventojams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...