- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pramonininkai prisideda prie raginimų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimo. PVM padidinimas iki 21 proc. 2008 metais buvo įvardijamas kaip laikina priemonė įsisiautėjus krizei. Tačiau krizei pasibaigus ir net praėjus dešimčiai metų PVM tarifas negrąžintas į buvusį 18 proc. PVM tarifą, rašoma Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pranešime.
Vis dėlto nuo šių metų įsigaliojusių mokestinių pakeitimų kontekste siekiant, kad valstybės biudžeto praradimai būtų mažesni, būtų galima priimti sprendimą sumažinti PVM tarifą bent maisto produktams, teigia LPK.
„Juolab kad tokiu atveju didžiausią naudą pajustų mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurių beveik visą pirkinių krepšelį sudaro maisto produktai“, – teigiama LPK pranešime.
Pasak LPK, toks lengvatinio PVM įvedimas neturėtų būti siejamas su naujų mokesčių atsiradimu, kadangi neigiamą poveikį neutralizuos didesnis vietos produkcijos vartojimas, didindamas Lietuvoje mokesčius mokančių įmonių apyvartas. Vietos gamintojams šiuo metu sunkiai sekasi konkuruoti su įvežtine produkcija, ypač iš Lenkijos, kuriai taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas.
Taip pat, pasak LPK, atmestinas argumentas, kad tarifo sumažėjimas nesumažins kainų, o tuo pasinaudos verslininkai. Rinkoje konkurencija yra tokia didelė, kad kai kurios kainos nekinta dešimtmečiais.
Pranešime teigiama, kad pelningumo rodikliai maisto produktų gamybos sektoriuje nedidėja nuo 2009 m. Statistikos departamento duomenimis, maisto produktų gamybos įmonių metinis pelningumas 2009-2017 m. buvo vidutiniškai apie 3 proc. Tai yra maždaug dvigubai mažesnis pelningumas nei kitų apdirbamosios gamybos šakų įmonių demonstruojami rodikliai. Dar daugiau, pažiūrėjus detaliau, pavyzdžiui, mėsos perdirbimo, konservavimo ir mėsos produktų gamybos šakoje įmonių pelningumas, išankstiniais 2017 m. duomenimis, buvo vos 0,2 proc., rašo LPK.
„Kai kurie valdžios atstovai ir kiti PVM tarifo lengvatų oponentai teigia, kad, sumažinus PVM tarifą, kainos nepasikeistų, kaip tai neva rodo istorija. Tačiau yra priešingai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, nuo 2002 m. įsigaliojus sumažintam PVM, tam tikros mėsos kaina per pirmus metus sumažėjo maždaug ketvirtadaliu ir ateinančius metus laikėsi stabili“, – pažymi LPK.
LPK siūlo taikyti 5 proc. PVM tarifą šioms būtiniausių maisto produktų grupėms: pieno produktams, grūdų produktams – miltams, kruopoms, makaronams bei dribsniams, mėsai ir jos gaminiams.
Šiuo metu 24 Europos Sąjungos šalys taiko sumažintą PVM tarifą tam tikriems maisto produktams, o kelios iš jų – net 0 proc. Nors perdirbimo grandyje PVM mažinimas jokios įtakos neturi (kadangi derantis su prekybos tinklais kaina nustatoma be PVM, o eksportuojama produkcija PVM neapmokestinama), vartojimo grandyje PVM sumažinimas leistų sumažinti galutines produkcijos kainas, teigia LPK.
„Tai reiškia, kad vartotojai galėtų daugiau pirkti kitų mažiau būtinų prekių ar paslaugų, o prarastas pajamas į biudžetą atneštų didesnis vartojimas. Tokiu būdu būtų išeliminuotas ir neapskaitytas tam tikrų maisto produktų pardavimas turgavietėse. Kaip parodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliktas tyrimas, turguje deklaruojama tik 1/3 mėsos pardavimų, kurie gali sudaryti apie 240 mln. eurų“, – rašoma LPK pranešime.
Pasak konfederacijos pranešimo, vien oficialios statistikos duomenimis, apie 28 proc. Lietuvoje suvartojamos paukštienos yra lenkiška. Žinant, kad Pietvakarių Lietuvos gyventojai apsiperka Lenkijoje bei nustatomi atvejai, kai prekiaujama ar perdirbama nelegaliai įvežta neapskaityta paukštiena, šie skaičiai yra žymiai didesni. Priartinus PVM tarifą prie kaimyninių šalių taikomo PVM tarifo maisto produktams, sumažėtų produktų kainos, vietos produkcija taptų konkurencingesnė, ir tai padėtų lietuviškai produkcijai konkuruoti su pigesniu importu, ypač iš Lenkijos, teigia LPK.
„Kitas akivaizdus pavyzdys – miltų importas. Statistikos departamento duomenimis, miltų importas viršija miltų eksportą apie 3 kartus. Sumažinus PVM tarifą ir sumažėjus produkcijos kainoms, vartotojai nebeturėtų priežasties važiuoti pirkti produktų kitur“, – rašo LPK.
Lenkijos statistikos biuro duomenimis, lietuviai Lenkijoje 2016 m. išleido 1,38 milijardo zlotų (330 mln. eurų). Siekdami neprarasti tokios apyvartos ir turėdami tam sudarytas sąlygas – mažesnį PVM tarifą – prekybos tinklai būtų suinteresuoti taikyti mažesnes galutines produkcijos kainas, teigia LPK. Toks rinkos išlaikymas, skatinant vartoti lietuvišką produkciją, esą būtų naudingas tiek gamybos, tiek perdirbimo grandyse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę brango tik biokuras
Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„European Merchant Bank“ su valstybės garantija verslui skolins per 6 mln. eurų
Lietuvoje veikiantis specializuotas bankas „European Merchant Bank“ („EMBank“) su valstybės garantija smulkiam ir vidutiniam verslui skolins per 6 mln. eurų – bankas dėl to susitarė su nacionaline plėtros įstaiga „Inve...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo 6 proc.2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. ...
-
A. Bilotaitė: pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote4
Vidaus reikalų ministrė sako, kad pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote, tačiau plačiau planų nekomentuoja. ...
-
Finansų ministerija: neplanuojama pratęsti nulinio PVM tarifo šildymui
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomon...
-
I. Šimonytė: siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. ...
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai3
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
Turi gerų žinių: kai kam pensijos sieks daugiau nei 755 eurus9
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...