Pasak pramonininkų, Lietuva gali prarasti 300 mln. eurų potencialių investicijų ir iki 850 mln. eurų potencialios pridėtinės vertės dėl nesugebėjimo įstatymuose nubrėžti aiškios takoskyros tarp daugybės tradicinių ir inovatyvių produktų gamyboje naudojamos pluoštinės kanapės ir psichotropinės kanapės.

Pramonininkai taip pat siūlo įstatyme aiškiai numatyti viso augalo perdirbimo galimybę, įvesti aiškius ir įgyvendinamus reikalavimus gamybai ir kokybės kontrolei.

„Lietuvos verslas ir ūkininkai dėl įstatymų netobulumo ir neapibrėžtumo atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose. Su šiuo metu įstatyme numatytais apribojimais prarandame ne tik galimybę gaminti, vykdyti mokslinius tyrimus bei gaminti jau pasaulinėje rinkoje esančius produktus. Dėl galiojančių netobulų teisės aktų, negalėdami perdirbti Lietuvoje viso augalo, liekame žemos pridėtinės vertės grandinės dalyje, o visą pelną atiduodame perdirbėjams ir galutinių produktų gamintojams Europoje ir JAV“, – pranešime cituojamas LPK viceprezidentas Dalius Gedvilas.

Šiuo metu Lietuvoje leidžiama gaminti produktus tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir šiaudelių, tuo tarpu kitose ES šalyse, JAV ir Kanadoje leidžiama perdirbti visą augalą ir iš jo gaminti aukščiausios pridėtinės vertės produktus.

LPK duomenimis, nuo 2013 m., kai buvo priimtas Pluoštinių kanapių įstatymas, šio augalo pasėlių plotai Lietuvoje išaugo 15 kartų nuo 282 iki 4000 hektarų 2018 metais. Praeitais metais Lietuvoje kanapes augino 182 ūkininkai, tačiau dauguma jų yra priversti žaliavą vežti supirkėjams ir gamintojams į užsienį.