Pirmadienį Seimo Laisvės frakcijos organizuotame posėdyje „Rekordinis per 30 metų laisvų darbo vietų skaičius. Ką daryti?” V. Janulevičius atskleidė, kad pramonės įmonės itin trūksta darbuotojų, pasiektas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius – 68 tūkst.

„Manau, kad daugelis įmonių tiesiog pavargo davinėti tuos skelbimus, manau, kad tas skaičius yra ir didesnis, gal 75 tūkst.“, – sako V. Janulevičius.

Laisvės frakcijos posėdyje pramonininkų atstovas pateikė daugiau statistikos, esą Lietuvoje gyvena 112 tūkst. struktūrinių bedarbių, šį statusą turinčių metus ir ilgiau.

„Tai reiškia, kad šitie žmonės arba iš tikrųjų nenori dirbti, arba yra kažkas ne taip. Ir čia reikėtų žiūrėti“, – tikina V. Janulevičius, iškreiptą situaciją darbo rinkoje iliustruodamas pavyzdžiu:

„Statybininkų asociacija (…) padarė tokį eksperimentą: 2 tūkst. apdailininkų, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, išsiuntė pasiūlymus, priklausomai nuo regiono, nuo 750 Eur, pavadinkim, nebrangiausiame regione, iki 1250 Eur į rankas Vilniuje ar Kaune. Spėkit, kiek paklausimų atėjo: du. Mes tikriausiai puikiai suprantam, kad visi tie apdailininkai dirba, kad jie turi savo šešėlinį darbą. Kad statybinės įmonės neranda darbuotojų, nes jie visi, vasaros metu ypač, stato namus nelegaliai, už cashą (atsiskaitant grynais – ELTA).”

Pasak pramonininkų atstovo, dabar egzistuojanti sistema skatina gyventojus rinktis bedarbio statusą ir jį turint priklausančias išmokas, o ne stabilią darbo vietą. Dėl to, anot V. Janulevičiaus, našta išlaikyti šiuos žmones gula ant mokesčių mokėtojų pečių: „tie, kas moka mokesčius, mes tempiam juos“.

Bedarbių pyragą reikia pjaustyti atsakingai

Laisvės frakcijos renginyje V. Janulevičius ragino imtis rimtų reformų, tačiau nuogąstavo, kad politikams – tai nėra aktuali tema, kurią vis dėlto reiktų spręsti nepaisant reitingų. Dabartinę tvarką Pramonininkų konfederacijos vadovas vadina nesąžiningu darbo jėgos apmokestinimu.

„Iš viso mes bedarbių turime per 200 tūkst. Reikėtų iš tikrųjų labai atsakingai supjaustyti tą bedarbių pyragą. Politikams tai nėra aktualu, aš suprantu, čia yra rinkėjai, visa kita, bet mes tokiu būdu nueisime nežinia kur. Nes tai yra tiesiog nesąžiningas darbo jėgos apmokestinimas. Tie, kas dirba, moka už tuos, kurie nedirba ir prisideda“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Jis taip pat ragino atkreipti dėmesį į privačių asmenų ir įmonių indėlių kontrastą, esą augant privačių asmenų indėliams, įmonių indėlių skaičius mažėja, nes augant žaliavų bei elektros kainoms įmonėms tenka panaudoti daugiau savo kaštų šioms išlaidoms padengti.

„Įmonės kenčia, bet privačių žmonių santaupos auga. Mes tuo džiaugiamės, bet noriu pasakyti, kad čia yra iškreiptos žirklės. Turime kažkaip surasti būdų, kaip ištraukti tuos žmones, kurie pradėtų kurti pridedamąją vertę, bet mokėdami mokesčius ir tokiu būdu išlyginami visa šį dalyką“, – teigė V. Janulevičius.

Pramonininkų atstovas tikina, kad būtent dėl to valdančiųjų sprendimas didinti MMA neduos teigiamų rezultatų ir yra klaida.

„Tas pats atlyginimų kėlimas, MMA kėlimas, suprantu, politiškai populiarūs, bet jie, iš tikrųjų, mums padarys meškos paslaugą. Ir čia yra tik laiko klausimas, kada tai atsitiks“, – prognozavo V. Janulevičius.