Valdžia bando gelbėti verslą pumpuodama į bankus smulkiųjų ir vidutinių įmonių kreditams skirtas lėšas. Tačiau verslininkai, neturintys pinigų išmokėti jau turimas paskolas, pasmerkti.

Niekas nenori rizikuoti

Kai kurios įmonės galėtų nesunkiai išgyventi šį sunkmetį, jei tik joms pavyktų atsiskaityti su bankais. Tačiau valstybės remiami kreditai smulkiajam ir vidutiniam verslui išduodami tik investicijoms ir apyvartinėms lėšoms.

Neseniai ūkio ministras Dainius Kreivys ant kilimėlio buvo iškvietęs bankų, teikiančių nedidelius kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, vadovus. Po susitikimo bankininkai pranešė, kad beveik pusė į juos besikreipiančių įmonių prašo paskolinti pinigų anksčiau paimtoms paskoloms išmokėti. Tačiau verslininkų, norinčių perfinansuoti turimus kreditus, paraiškos iš karto atmetamos, nors kai kurias įmones dar būtų galima išgelbėti.

Bet nei bankai, nei valdžia rizikuoti nelinkę. Vyriausybė nesuteikia garantijų įklimpusių skolininkų paskoloms perfinansuoti, o bankininkai savo pinigų, neturėdami valdžios garantijų, skolinti nenori. Esą tai per didelė rizika.

"Vyriausybė nenori taip rizikuoti. Mes irgi turime apsisaugoti, kad neprarastume lėšų. Dėl to neduodame garantijų naujoms paskoloms, skirtoms sumokėti ankstesniems kreditams. Be to, turimas lėšas skolinti paskoloms perfinansuoti draudžia ES. Esame sutarę, kad pinigai bus skirti investicijoms ir apyvartinėms lėšoms. Taip numatyta sutartyse ir jų laužyti negalime", – kalbėjo ūkio ministras.

Pagalbos gali ir nesulaukti

Taigi, atrodo, kad verslininkai, neturintys pinigų išmokėti pabrangusias paskolas, atsidūrė aklavietėje. Tiesa, Ūkio ministerija žada, kad ir šie verslininkai nebus atstumti.

"Ieškosime lėšų ir būdų padėti visiems smulkiesiems. Šiuo metu jokių konkrečių sprendimų dar nėra, bet tam tikrų idėjų yra. Viena pagalbos formų galėtų būti garantinės priemonės, veikiausiai "Invegos" garantijos. Bet gali būti ir kitokių scenarijų. Garantuoti už įsiskolinusias įmones mums neleidžia susitarimai su ES. Tačiau galbūt bankai galėtų verslui skolinti savo lėšų su valstybės garantija. Aišku, ne visi norintys gaus kreditus. Tos įmonės, kurioms paskolų jau neduoda nė vienas šalies bankas, visiškai neatitinka protingos bankininkystės kriterijų, jos yra ant bankroto slenksčio, tad skolinti joms būtų neprotinga", – aiškino ūkio ministro visuomeninis konsultantas finansų klausimais Daumantas Lapinskas.

Šiuo metu viena įmonė gali gauti iki 350 tūkst. litų paskolą investicijoms ir apyvartinėms lėšoms.

Bankininkų tonas griežtas

Netrukus verslui gelbėti bus skirta ir daugiau lėšų. D.Kreivys žadėjo, kad vėliausiai iki liepos visos lėšos, numatytos verslui finansuoti, pasieks bankus. Iš viso tam žadama skirti 1,3 mlrd. litų ES lėšų. Dar milijardą ketina skirti patys bankai. Galbūt šie pinigai iš tikrųjų galėtų atitekti verslininkams, norintiems perfinansuoti jau paimtas paskolas. Tačiau bankų retorika – griežta ir nieko gera nežadanti.

"Ne visiems galime padėti, daugiau kaip 50 proc. klientų negalime suteikti kreditų. Nemaža dalis jų prašo pinigų turimiems kreditams perfinansuoti, bet pagal sutartį su Vyriausybe negalime jiems suteikti paskolų šiam tikslui. Kitos įmonės – labai prastos būklės. Įvertinę jų paraiškas esame priversti atsakyti. Kai kuriems siūlome kitokius sprendimus – susijungti, išsiskirti ir pan.", – teigė Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Viktoras Budraitis.

Medicinos banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Kęstutis Olšauskas pabrėžė, kad nereikėtų ignoruoti didelės dalies į bankus besikreipiančių verslininkų lūkesčių. Jo nuomone, reikėtų susėsti su Vyriausybe ir ieškoti lėšų, kuriomis verslas galėtų padengti savo įsipareigojimus.

"Daug klientų prašo perfinansuoti paskolas. Taigi reikėtų pagalvoti apie lėšų skyrimą ir tokioms įmonėms. Galėtume nemažai jų išgelbėti, – teigė Medicinos banko vadovas. – Užsienyje stambioms įmonėms, pavyzdžiui, "Opel" kaip tik skolinama pinigų ne apyvartinėms lėšoms ar investicijoms, o paskoloms perfinansuoti. Jeigu jūs ar aš turėtume skolų, kas būtų aktualiau: nusipirkti naują televizorių ar atsikratyti senų skolų?"

Reikėtų daryti išimtis

K.Olšauskas svarstė, kad maždaug penkerius metus pelningai dirbusioms įmonėms būtų galima daryti išimtis ir skolinti lėšų įsipareigojimams padengti.

"Patikrinti labai paprasta. Mokesčių inspekcija greitai pasakys, kurios įmonės dirbo pelningai. Jie mokėjo mokesčius, kūrė darbo vietas ir t. t. Tokioms įmonėms reikia padėti. Juk kalbame apie verslą, kuris daug metų sąžiningai dirbo ir kartą paslydo net ne dėl savo kaltės, o dėl viso pasaulio klaidų", – dėstė K.Olšauskas.

Tiesa, jis taip pat pripažino, kad neturėdamas valstybės garantijų bankas šios rizikos neprisiimtų.

Garantijų sulauks ir didieji

Gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Vyriausybė įgaliojo bendrovę "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega") teikti garantijas kredito įstaigoms ir už didelėms įmonėms teikiamas paskolas. "Invega" iki šiol teikė garantijas tik už smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių gautas paskolas.

Valstybės pagalba galės būti taikoma tik toms įmonėms, kurios 2008 m. liepos 1 d. neturėjo finansinių sunkumų. Pagalba galės būti suteikta ne ilgiau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Garantijas didelėms įmonėms "Invega" teiks tik už paskolas, imamas apyvartinėms lėšoms papildyti, ir tik gamybos ar paslaugas teikiančioms įmonėms. Garantija negali viršyti 80 proc. paskolos sumos ir 5 mln. litų.

Didelės įmonės Lietuvoje sudaro tik 0,6 proc. visų bendrovių, tačiau sukuria 34 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir įdarbina 26 proc. dirbančių žmonių.

Faktai ir skaičiai

Šalies bankų paskolų portfelis, 2008 m. didėjęs beveik 19 proc., 2009 m. pirmą ketvirtį sumažėjo 3,5 proc. Padidėjo tik valstybės ir savivaldybių įmonėms suteiktos paskolos. Labiausiai, 1,3 mlrd. litų, sumenko finansų įstaigoms suteiktų paskolų suma, nes mažėjo bankų kontroliuojamųjų išperkamosios nuomos bendrovių įsipareigojimai. Paskolos privačioms įmonėms sumenko 1 mlrd. litų.

Iš viso privačioms įmonėms bankai yra suteikę 52,7 proc., gyventojams – 41 proc. paskolų.

Paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti 60 ir daugiau dienų, ir visų paskolų portfelio santykis išaugo daugiau kaip 2,5 karto ir balandžio 1 d. siekė 2,9 proc., o paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis padidėjo 0,5 proc. ir siekė 1,7 proc. Nuvertėjusiųjų paskolų ir paskolų portfelio santykis per pirmą ketvirtį, kaip ir per praėjusius metus, padidėjo 1,9 proc. ir balandžio 1 d. siekė 5,3 proc.; neveiksniųjų paskolų (nuvertėjusios ir daugiau kaip 60 dienų uždelstos paskolos) rodiklis išaugo 1,8 karto, iki 8,2 proc.

Tomas Andrejauskas, "Swedbank Markets" tarnybos vadovas Lietuvoje

Dauguma į banką atėjusių verslininkų prašo ne naujų paskolų, o galimybės grąžinti seną. Tokių klientų yra apie 95 proc.

Taip pat reikia pripažinti, kad paskolos pabrangusios. Bet dėl didelės rizikos pinigų kaina padidėjusi Lietuvai. Taigi nemanau, kad paskolų pabrangimas yra tik bankų kaltė. Mes irgi turime atsižvelgti į riziką. Tačiau šitas reiškinys laikinas. Kai pradėsime lipti iš krizės, paskolų kaina tiek Lietuvai, tiek mūsų klientams mažės. O to laukti teks neilgai. Jau matome tam tikrus teigiamus ženklus. Stabilizuojasi atsiskaitymai tarp įmonių ir verslo su bankais. Daugelis verslininkų mato daugiau galimybių nei grėsmių – turime prašymų suteikti paskolų investiciniams projektams.

Tačiau pagrindinį postūmį ekonomikai atsigauti, manau, duos eksportas, o ne vidaus paklausa. Palaikome verslą, kuris orientuotas į eksportą, ir finansavimo prioritetus teikiame būtent šioms bendrovėms.