– Daugiausia skolų turi mažiausias pajamas – iki 300 eurų – gaunantys žmonės. Kokios pas juos skolos ir iš kur?

– Dažniausiai tai komunaliniai mokesčiai, greitieji kreditai – niekur nuo jų nepabėgome nuo 2008 m. krizės. Lietuvos bankas šiek tiek sureguliavęs visą sistemą ir tai padeda.

– Kaip mažas pajamas gaunantys žmonės gauna paskolų? Gal tai ir kreditorių atsakomybės trūkumas?

– Yra ir kreditorių atsakomybė, tačiau skolinasi giminės. Yra būdų, kaip apeiti sistemą. Kiekvienais metais inicijuojama pakeitimų, kad žmonės negalėtų skolintis, kai negali atiduoti skolų. Tačiau žmonės visada ras būdų, kaip apeiti sistemą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek lietuviai vidutiniškai skolingi?

– Tiksliai įvardyti negaliu, nes nėra tokios statistikos. Galima tik sakyti pagal turimą krepšelį – yra įvairių skolų – nuo 2 tūkst. ir mažesnių už elektrą, dujas, mažesnius patarnavimus. Tačiau kreditai didina – automobilių lizingas, būstų paskolos.

– Ar paslaugos tiekėjas yra pakankamai geranoriškas ir ieško sprendimų su vartotojais, kaip padengti skolą? Kaip dažnai perduodama išieškotojams?

– Atrodo, kad kreditoriai labai greitai perduoda skolų išieškotojams arba antstolių kontoroms, tačiau taip nėra. Pagal sutartį jie turi tam tikrą laiką siųsti laiškus, kontaktuoti. Jie tai stengiasi daryti. Ne visada kreditoriai turi kaip kontaktuoti su vartotojais, nes skolininkai vengia bendravimo, yra psichologinis barjeras. Kai įsikiša tarpininkas – antstoliai, skolų išieškotojai – su žmonėmis lengviau susitarti. Žmones skatinčiau bendrauti ir kontaktuoti, nes nuo to labai daug kas priklauso. Skolą galima susitarti atiduoti dalimis, kad ir mažomis sumomis. Išieškotojams ir kreditoriams tai rodo, kad žmogus siekia grąžinti skolą, turi planą, niekada niekas nenori tokio žmogaus atiduoti į teismą. Jam norisi padėti iki galo atiduoti visą sumą. Iki skolų išieškotojų ir antstolių ateina žmonės, kurie nebendravo, nekontaktavo, vengė ir taip prisidarė bėdų.

Reikia ruoštis sezonui ir suprasti, kad turbūt sumažės pramogų.

– Kaip tinkamai sudaryti grąžinimo planą?

– Apklausa parodė, kad turinčiųjų įsiskolinimų žmonių daugiau nei du trečdaliai neturi plano, kaip grąžins, nesusidaro biudžeto. Net neturinčius skolų skatinčiau susidaryti biudžetą, kiek turi pajamų, kiek reikia išskirstyti į būtinąsias ir nebūtinąsias išlaidas, taupyti.

– Kaip manote, kaip skolininkų vaizdas keisis rudenį?

– Labai tikiuosi Vyriausybė pasiūlys sprendimų. Žmonėms siūlyčiau galvoti jau dabar, kol vasara. Šiek tiek pataupyti pramogų pinigus, peržiūrėti prekes, atsidėti, nes artėja nelengvas pusmetis. Nemanau, kad reikia galvoti, kad visi sunkiai gyvensime ir bus labai sunku. Reikia ruoštis sezonui ir suprasti, kad turbūt sumažės pramogų.

– Ar pradelstos skolos atsiranda dėl finansinio raštingumo trūkumo, ar gėdos jausmas?

– Žmonės jaučia gėdą turėdami skolų ir vengia pripažinti, nedaro sprendimų iš anksto. Yra žmonių, kurie turi švietimo spragų. Ypač kurie nepatyrė 2008 m. krizės – maždaug 20–30 metų žmonės. Pagrindinė išeitis – šviesti.