„Per pastaruosius kelis mėnesius pastebėjome, kad vis daugiau vartotojų yra ant finansinio sunkmečio ribos. Daugėja apsiperkančių su maisto talonais. Turbūt tai – infliacijos padarinys“, – kalbėjo Purdue universiteto Žemės ūkio ekonomikos departamento vadovas Jaysonas Luskas. 

Akcijas medžioti tenka ir lietuviams.

„Viską su akcijoms stengiuosi pirkti. Be abejo, žiūriu į kainas“, – sakė parduotuvėje užkalbintas senjoras.

„Perku tai, kas pigiau, stengiuosi mažiau valgyti“, – kalbėjo senolė.

„Nelabai daug gaminame namuose, todėl ne taip smarkiai jaučiame tų svyruojančių kainų“, – sakė jaunas vyras.

„Man kol kas užtenka, bet, žinote, išties produktai brangūs“, – porino kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau prekybos tinklai pabrėžia, kad lietuviai – ne patys taupiausi.

„Kažkokių didelių pokyčių mes nepastebėjome. Aišku, kažkokie simboliniai pokyčiai visą laiką yra, nes prekyba – kaip gyvas organizmas“, – komentavo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Tiesa, ekonomistai pastebi, kad maisto prekių pardavimai mažėja. Tačiau spėja, kad užtruks, kol šią tendenciją pajaus ir prekybininkai.

„Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų“, – konstatavo INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų.

 

„Maisto produktų pardavimai sumažėję. Žmonės žiūri, kiek išleisti maistui. Tie, kurie anksčiau neskaičiuodavo, pradėjo žiūrėti, ką perka“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pastebima, kad lietuviai nesibaido ir daugiau sumokėti už Lietuvoje pagamintus produktus. Lietuviškas daržoves ar mėsą.

„Mūsų klientai žiūri, kokios kilmės produktai, todėl sveriamojoje lentynoje mes neturime nelietuviškos mėsos“, – teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Vis dėlto ekonomistai perspėja ir lietuviškų daržovių bei vaisių ieškančius pirkėjus – jų kaina tiks augs.

„Stipriai pakilus energetikos kainoms, natūralu, kad šiltnamius apšildyti yra nenaudinga“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Tiesa, viename parduotuvės skyriuje jau dabar tautiečiai lankosi rečiau.

„Lietuvoje labai išvystyta šviežių produktų rinka, tad galima sakyti, kad šaldytų produktų, ypač mėsos, praktiškai neperka“, – teigė D. Dundulis.

Šaldyti produktai Lietuvoje brangiau ir kainuoja, nes jų išlaikymo kaštai didesni. Be to, kaip pastebi dalis prekybininkų, ilgo galiojimo produktai buvo populiarūs tik per pandemiją.

„Žmonės per pandemiją rečiau ir lankydavosi parduotuvėje. Tam, kad nereikėtų dažnai eiti apsipirkti, todėl ir ieškodavo ilgiau galiojančių produktų. Dabar įpročiai po truputį keičiasi ir grįžtama į senas vėžes“, – savo pastebėjimais dalijosi V. Budrienė.

Tiesa, dalis ekonomistų prognozuoja, kad jau pavasarį kainų kilimas gali gerokai sulėtėti. Bet ar ilgam, nežinia.

„Maisto kainų augimas slopsta, bet dėl pigimo, kol kas akivaizdi yra tik pieno produktų grupė, ko negalima pasakyti apie kitus produktus“, – patikino T. Povilauskas.

Statistikos departamento duomenimis, prekės per metus brango daugiau nei 21 proc., o paslaugos – beveik 12 proc.