„Pažiūrėjom į sūrį, norisi, bet… neperkam, per brangu, negalime sau leisti“, – sakė parduotuvėje užkalbinta garbaus amžiaus pora. – Čia ateiname tik pažiūrėti.

„Šiandien mano gimtadienis, tai va irgi žiūrime, ką čia ir kur pigiau šventiniam stalui įsigijus“, – kalbėjo jauna moteris.

Parduotuvės pardavėja sakė, kad žmonių padaugėjo, nes pasipylė akcijų. Akcijos išties pasipylė – panašu, kad maisto prekių parduotuvėse prasidėjo kova dėl mažėjančio pirkėjų rato.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai vyksta dėl to, kad nori konkuruoti. Kai kurie produktai parduodami už savikainą, galbūt net dar pigiau, – situaciją komentavo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas. – Čia gal vienintelė baimė, kad prekybos tinklai nenueitų keliais kaip su Šuriko dešra iš to filmo apie Šuriko nuotykius – pridedi tablečių su tikslu, kad šuo užmigs, bet šuo išlieka budrus. Suėda dešrą, o tabletes išspjauna. Galbūt tokia paguodžianti dalis yra ta, kad matome, jog du prekybos tinklai iš penkių bent jau pradėjo konkuruoti dėl vartotojo.“

Prekybos tinklai neslepia – pirkėjai nebeperka visko iš eilės. Didžioji dalis, daugiau kaip 60 proc., pirkinius planuoja, o apie 30 proc. pirkėjų renkasi tik būtiniausius produktus.

„Matome, kad pirkėjai tapo racionalesni, net 82 proc. klientų nurodo, kad jie dažniau renkasi tas prekes, kurioms pritaikytos nuolaidos“, – kalbėjo „Maximos“ atstovas Tomas Bašarovas.

„Rugpjūčio mėnesį mes pradėjome bent tris kampanijas, susijusias su mažesnėmis kainomis ir patrauklesniais pasiūlymais“, – sakė parduotuvės darbuotoja.

Kai kur, pavyzdžiui anksti ryte arba vėlai vakare, prekių galima nusipirkti su papildoma nuolaida.

„Dabar tų nuolaidų vėl stengiamės daugiau daryti, bet ne tokias dideles, nes prekių savikainos yra padidėjusios, – sakė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Pradėjome bent tris kampanijas, susijusias su mažesnėmis kainomis ir patrauklesniais pasiūlymais.

Vartojimo kritimas gali paskatinti ir kitus procesus. Tai – visa grandinė dar liūdnesnio scenarijaus.

„Jei dabar mes matome vartojimo kritimą, netrukus tai atsilieps – reikės mažiau darbo jėgos, – įžvalgomis dalinosi A. Vizickas. – O tada jau atsidursime tokioje situacijoje, kai viskas brangu ir nėra iš ko mokėti.“

Kiek produktai gali dar pigti lentynose ir kiek iškabintos akcijos suteikia realios naudos pirkėjams? Deja, situacija tokia, jog kai kurie žmonės jau dabar nusivylę ir akcijomis nebetiki.

„Gudrybė daugiau. Pirma padidina, o paskui sumažina – štai tau akcija“, – porino užkalbinta senolė.

„Kad pensijos dabar tokios, jog neįmanoma pragyventi. Jeigu iš šalies pagalbos nėra, vaikai nepadeda, viskas“, – pasiguodė senjoras.

„Nieko nepadarysi. Pavyzdžiui, aš turiu kačiuką. Kokia kaina yra, už tokią ir perku ėdalo. Gerai dabar nuolaidos yra. Alkanas nebus katinėlis. Išsiverčiu dar kažkaip“, – kalbėjo užkalbinta kita pirkėja.

„Yra dalis prekybininkų, kurie paleidžia akcijas „Pigintuvai“ arba „Čia pigiau“, bet iš tikrųjų patikrinus kainas tai visiškai neatitinka tikrovės. Tai – tiesiog akių dūmimas, tai nėra galbūt garbingas žaidimas“, – apie akcijas kalbėjo „Pricer.lt“ vadovas.

„Vieni kainas užsikelia, mes bent jau įsitikinome, o kai paskelbia neva nuolaidas, žiūrime, parduoda ta normalia kaina“, – kalbėjo moteris.

Pastaroji pašnekovė sakė, kad šeimai su trimis vaikais vien maistas savaitei kainuoja apie 250 eurų. Krepšelis jau apkarpytas, neretai tenka sukti ratus po kelias prekybos vietas ieškant pigiausio.

„Aš manau, kad yra normalu matyti tokias maisto kainas“, – taip kalbėjo iš Ukrainos prieš pusmetį į Lietuvą atvykusi moteris. – Galima tai paaiškinti, kai suprantame, kokia dabar yra ekonominė situacija.“

Specialistai pastebi, kad kai kuriuos brangesnius produktus keičia pigesni. Žmonės ieško alternatyvų, stebi kilogramo kainą ir iš jų daugelį patiekalų gaminasi patys. Atsisako desertų, o akcines prekes, ypač ilgesnio galiojimo, perka didesniais kiekiais.

„Ta sunki situacija liečia mus visus – ir žmones, ir įmones, ir prekybininkus, ir pirkėjus“, – sakė „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

Vis dėlto kai kurie prekybininkai sako, kad žmonės kol kas mažesniais kiekiais perka tik kelias prekes.

„Yra tik dvi grupės, kur mes matome sumažėjusius pardavimus. Pirmoji – riešutai, nes jie ypač yra pabrangę. Antroji grupė – tabako gaminiai, cigaretės. Dėl pastarosios, manyčiau, kad padidėjo kontrabanda. Dėl kitų prekių iš tikrųjų nematome jokio sumažėjimo“, – sakė D. Dundulis.

Kainų seklių teigimu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu brango apie 18 aurų. Ir tai yra apie 33 proc.

„Jeigu tos akcijos būtų daromos su tikslu rūpintis savo vartotojais, padėti jiems praeiti tą krizę, tai galimai yra tas laikotarpis, kai prekybininkas gali užauginti lojalumą“, – kalbėjo A. Vizickas.

Labiausiai brango kava, pigiausia grietinė, pigiausios pomidorų sultys, juoda naminė duona. Pigo tik trys prekės – ryžiai, pigiausia arbata ir pigiausias juodasis šokoladas.