Tačiau tokią idėją kritikuoja „Maisto bankas“, iš prekybininkų gaunantis  tokius produktus ir juos dalijantis nepasiturintiems žmonėms. Įstaigos vadovas sako, kad nauja tvarka verstų nešvaistyti maisto, kurio ir taip išmetama mažiausiai – makaronų, miltų, kruopų, tuo metu beveik 70 proc. išmetama vaisių ir daržovių.

Maisto švaistymą mažintų papildomas galiojimo terminas 

Atšaukti draudimą prekybininkams parduoti maistą, kurio galiojimas baigiasi, siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jos parengtos dviejų įstatymų pataisos pateiktos viešam svarstymui.

Civilinio kodekso pataisos galiotų maistui, paženklintam žymeniu „geriausias iki...“, kurio galiojimas yra pasibaigęs arba kuris buvo perženklintas, perpakuotos ar kitaip apdorotas siekiant pratęsti jų tinkamumo naudoti laiką.

Maisto įstatymo pakeitimais siūloma leisti pardavėjui nustatyti tokiems produktams papildomą tinkamumo vartoti terminą bei įtvirtinti saugiklius, kurie įpareigotų pardavėją užtikrinti tokio maisto saugą ir kokybę.

Prekybininkui siūloma leisti keisti galiojimo terminą tik tada, kai maistas bus supakuotas į pirminę gamintojo pakuotę, ji nebus pažeista, o vartotojui tinkamai ir aiškiai pateikta informacija, kad jis dar galioja ir yra kokybiškas bei saugus vartoti. Ant tokios „pratęsimo“ pakuotės bus būtina nurodyti ir pirminį galiojimo laiką.

„Maisto bankas“: 68 proc. išmetamo maisto – vaisiai ir daržovės

Didžiausios labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovui Simonui Gurevičiui kelia abejonių, ar ministerijos siūlomos pataisos turės esminį poveikį maisto švaistymo mažinimui, nes jos skirtos mažiausiai švaistomam maistui.

Jos neuždeda jokių saugiklių, kad maistas bus tikrai suvartotas, todėl ir kyla abejonių ir dvejonių, kad įstatymu tikrai siekiama mažinti maisto švaistymą.

„Jos neuždeda jokių saugiklių, kad maistas bus tikrai suvartotas, todėl ir kyla abejonių ir dvejonių, kad įstatymu tikrai siekiama mažinti maisto švaistymą“, – BNS sakė jis.

Pasak jo, Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog prekyboje daugiausiai prarandama ne produktų, kurių ženklinimas „geriausias iki“, o vaisių ir daržovių, antroje vietoje yra mėsa ir jos produktai (9,1 proc.).

„Vaisių ir daržovių praradimai parduotuvėse siekia net 68 proc. viso išmetamo maisto, nors būtent ši produktų kategorija nėra apribojama jokiais galiojimo terminais“, – pridūrė S. Gurevičius. 

Todėl, pasak „Maisto banko“ vadovo, pirmiausia reikėtų ieškoti būdų, kaip sumažinti švaistomų vaisių ir daržovių, taip pat mėsos, žuvies ir pieno produktų kiekį. Jis siūlo ieškoti perdirbimo galimybių, mažinti reikalavimus vaisių ir daržovių išorinėms savybėms, taikyti nuolaidas ne paskutinę galiojimo dieną, o bent prieš keturias dienas, bei mažiau tokių prekių užsakinėti.

„Svarbu užtikrinti, jog joks tinkamas žmogui vartoti maistas nebūtų pas prekybininkus laikomas iki paskutinės dienos“, – BNS teigė S. Gurevičius.

„Maisto banko“ vadovas sako, kad pataisos nebus efektyvios ir todėl, kad „geriausias iki...“ dažniausiai ženklinami ilgo galiojimo maisto produktai: makaronai, miltai, kruopos.

„Šie produktai ir taip galioja du ar net tris metus, todėl, palyginus su kitomis maisto kategorijomis, jų iššvaistoma labai nedaug ir naivu tikėtis, kad produktai, kurie nebuvo parduoti per kelis metus, kažkodėl bus parduoti per kelias savaites ar net mėnesį pasibaigus „geriausias iki...” datai“, –  tvirtino S. Gurevičius.

Intensyvios diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.