Lietuva kol kas prilygsta ne Europos, o tik Afrikos valstybėms, todėl ir reikalingi Darbo kodekso pakeitimai. Taip teigia ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Anot jo, nepadarius reikalingų pakeitimų, negalime konkuruoti su kitomis valstybėmis.

„Darbo kodeksas arba visas socialinis modelis neturi būti grąžinamas Vyriausybei. Jeigu jis būtų grąžinamas, tai parodytų neįsigilinimą į teisės aktus, kurie paruošti, vadovaujantis pasauline praktika, įdiegta ir sėkmingai egzistuojančia kitose šalyse. Pabrėžčiau, kad, kalbant apie Darbo kodeksą, lygiuojamės į Afrikos valstybes. Nenoriu minėti tų valstybių pavadinimų. Kiekvienas šią informaciją gali pasižiūrėti ir su ja susipažinti. Galiu pasakyti, kad Lietuva – 124 vietoje“, – nurodo A. Butkevičius interviu LRT RADIJUI, kuriame aptarė pastarųjų dienų aktualijas.

– Kultūros ministrui Darbo partijos atstovui Šarūnui Biručiui nurodyta per šią savaitę atleisti prieštaringai vertinamą viceministrą Vytautą Vigelį, kuris buvo paskirtas į pareigas, nesuderinus kandidatūros. Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis pirmadienį teigė, kad partija nesirengia daryti jokių keitimų – kultūros viceministro likimas priklausys nuo Darbo partijos sprendimų. Dar daugiau – V. Mazuronis pareiškė, kad premjeras apskritai neturi teisės nuspręsti, ką skirti viceministrais. Kaip žadate spręsti šią situaciją?

– Politinėje taryboje, kai buvo formuojama valdančioji dauguma ir vyriausybė, buvo sutarta, kad ministrai, pasirinkdami viceministrus, jų kandidatūras pateiks ministrui pirmininkui. Noriu pasakyti, kad niekada nekilo jokio triukšmo, kai, pavyzdžiui, ir Socialdemokratų partijos kai kurie kandidatai, kurie buvo siūlomi kitų partijų ministrams, netiko. Ministras atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą, todėl mes teikdavome kitą kandidatūrą. Galiu pasakyti, kad buvo netgi rekordinis vieno ministro atmetimas – trys kandidatai netiko ir buvo atmesti. Apie tai niekas viešai nediskutavo. Taip pat buvo ir per posėdį. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ ministrui mūsų, socialdemokratų, kai kurie kandidatai taip pat netiko. Mes su tuo sutikome – ministras turi teisę pasirinkti asmenį ir jį pateikti premjerui, kad galėtų įgyvendinti Vyriausybės programą. Socialdemokratų ministrai, pasirinkdami viceministrus, jų kandidatūras taip pat derina su premjeru. Nežinau, kodėl staiga iš Darbo partijos pusės kilo toks nepasitenkinimas. Manau, kad per šią savaitę ši problema bus išspręsta.

– Būta visokių pareiškimų, kad tai – trintis ar net šantažas iš koalicijos partnerių. Kaip tai vertinate?

– Manau, kad politikai turi suprasti – mes turime vadovautis ne vien teisiniais dalykais, bet, parenkant tam tikrus žmones, kurie yra politinio pasitikėjimo politikai, turi būti keliami ir moraliniai reikalavimai. Manau, visuomenė nori, kad politikai būtų padorūs, sąžiningi, atsakingi, kompetentingi. Daugelyje šalių padorumo kriterijus politikams iškeliamas į pirmą vietą.

Man kartais neaišku, kodėl taip elgiamasi. Kartais tai nesuprantama, bet vakar turėjau pokalbį su kultūros ministru, po to – su Darbo partijos pirmininku V. Mazuroniu. Manau, kad puikiai pasikalbėjome ir supratome – už Vyriausybės darbą pirmiausia atsakingas ministras pirmininkas. Vyriausybė yra kaip komanda, kuri įgyvendina vyriausybės programą. Negali būti, kaip būdavo anksčiau, kad ministerija yra atskira tam tikros partijos kunigaikštystė. Kol būsiu ministru pirmininku, tol to nebus.

– Dar viena probleminė situacija – „Lietuvos jūrų laivininkystės“ reikalai ir pasaulio uostuose įstrigę keturi Lietuvos laivai. Bankroto procedūra sustabdyta, suteikta 3 mln. eurų paskola. Esate minėjęs, kad tie 3 mln. eurų daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčiai bendrovei yra tik laikinas sprendimas. Kokių priemonių bus imtasi toliau?

– Pirmas keliamas reikalavimas – kad tie laivai pereitų į Lietuvos kontrolę. Tuomet – kad jie galėtų išplaukti iš uostų su kroviniais ir pastarieji būtų pristatyti jų gavėjams. Susisiekimo ministerijai jau dabar iškelti labai dideli reikalavimai, kad būtų aiškiai paruoštas veiksmų planas, kaip įmonė gali toliau egzistuoti – ar turi būti atliekama restruktūrizacija, ar tiesiog matomos aiškios kryptys, ką reikėtų daryti. Turi būti aiškiai pagrįsta, kokie finansiniai ištekliai reikalingi kitais metais. [...]

Šios įmonės tolimesnis likimas yra toks – ji bus įtraukta į transporto kontroliuojančiosios bendrovės sistemą. Ši kontroliuojančioji bendrovė jau pradėta kurti prieš tris mėnesius. Ši strategija buvo pristatyta strateginio planavimo komiteto posėdyje. Žinoma, jeigu matysime, kad „Lietuvos jūrų laivininkystė“ gali savarankiškai veikti kontroliuojančioje bendrovėje kaip atskiras ūkinis vienetas, turėdama ilgalaikį planą, tai bus vienas kelias. Kitas kelias – įmonė gali būti pertvarkyta, bet pirmiausia bus įsigilinta, dėl kokių priežasčių ji patiria nuostolių.

– Kai kurie analitikai sako, kad Vyriausybė taip imasi įgyvendinti mažąjį Lietuvos Graikijos gelbėjimo planą – neva papildomomis paskolomis bus gelbėjama nuo įsiskolinimų springstanti nemoki įmonė tam, kad būtų galima aptarnauti anksčiau susikaupusias skolas. Sakoma, kad tam, be kita ko, galbūt bus pasitelkti ir mokesčių mokėtojų pinigai. Ką atsakytumėte?

– Tai – visiškai kitas atvejis. Reikia suprasti, kad laivuose yra žmonės, todėl pirmiausia mums reikia, kad jie galėtų sugrįžti į Klaipėdos jūrų uostą. Reikia, kad laivai išplauktų iš uostų. Jeigu būtų pradėta vykdyti bankroto procedūra, už kokią kainą tie laivai būtų parduodami? Už labai žemą kainą.

Antras dalykas – jeigu parduotume laivą su kroviniu, kuris turi būti nugabentas į kitą valstybę, sulauktume įvairiausių bylų arbitraže ir mūsų, kaip valstybės, prestižas būtų sumenkintas šioje srityje, o mes esame jūrinė valstybė. Manau, kad kito kelio šiuo metu nėra.

Jeigu laivai nebūtų areštuoti, žinoma, būtų priimami visiškai kitokie sprendimai. Tie, kurie daro tokius pranešimus, manau, visiškai prasilenkia su ekonomine logika. Galbūt kai kas nori, kad šalyje būtų tam tikras chaosas, nori parodyti, kad tam tikrose srityse Vyriausybė nevaldo situacijos, nes laivus atiduoda už labai žemą kainą ir nesirūpiname savo jūrininkais.

Bus žengiamas pirmas žingsnis. Po to bus pareikalauta – kokie kontraktai buvo pasirašyti pastaruoju metu, kokios buvo mokamos sumos už atliekamas jūrines paslaugas. Bus atliktas auditas ir bus priimti sprendimai dėl tolimesnio tos įmonės egzistavimo.

– Trišalė taryba ketina prašyti Seimo grąžinti Vyriausybei tobulinti Darbo kodekso pakeitimus, kuriame yra daug diskusijų sukėlusi naujojo socialinio modelio dalis. Žadėta, kad Vyriausybės atstovai iki Trišalės tarybos posėdžio (jis numatytas antradienį) išsiaiškins situaciją su teisininkais ir spręs, ką daryti toliau. Gal jau aišku, kokiam Darbo kodekso variantui bus teikiamas prioritetas?

– Darbo kodeksas arba visas socialinis modelis neturi būti grąžinamas Vyriausybei. Jeigu jis būtų grąžinamas, tai parodytų neįsigilinimą į teisės aktus, kurie paruošti, vadovaujantis pasauline praktika, įdiegta ir sėkmingai egzistuojančia kitose šalyse. Pabrėžčiau, kad, kalbant apie Darbo kodeksą, lygiuojamės į Afrikos valstybes. Nenoriu minėti tų valstybių pavadinimų. Kiekvienas šią informaciją gali pasižiūrėti ir su ja susipažinti. Galiu pasakyti, kad Lietuva – 124 vietoje.

Jeigu norime būti konkurencingi, turime suvokti ir suprasti, kad turime daryti didžiulius pokyčius Darbo kodekse. Nereikia manyti, kad tai bus daroma eilinių, paprastų žmonių sąskaita, kaip kai kas bando tai pateikti. Tokius pareiškimus vertinu kaip politinius žaidimus. Šiuo metu Lietuvoje išskiriu tris pagrindines kryptis, kuriose Lietuva turi spręsti problemas: Darbo kodeksas, švietimas ir migracija. Vyriausybė šiemet į tai dės didžiules pastangas, kad įvyktų pokyčių.

Esame ir tam tikroje geopolitinėje situacijoje. Pagal „Eurostat“ duomenis, labiausiai praėjusiais metais dėl to nukentėjo Suomija ir Lietuva. Šią informaciją irgi reikia suprasti ir ją valdyti. Globaliame pasaulyje [...], norint nors kiek lygiuotis į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, turime padidinti darbo efektyvumą, lyginant su tomis šalimis, du, tris ar net keturis kartus. Tai turime padaryti, jeigu norime, kad žmonių gyvenimas čia keistųsi į geresnę pusę. Dėl to ši reforma yra labai reikalinga. Ji turi būti baigta šiais metais.

– Į LRT RADIJĄ kreipėsi klausytoja, kuri nori pasidomėti dėl pensijų mokėjimo. Klausytoja pasakoja, kad ji yra pirmos grupės invalidė ir gauna 650 litų pensiją. „Žadėjo tiems, kas gauna tokią pensiją, pridėti po 5 eurus. Laukiau tų penkių eurų. Vietoj jų gavau tris. Ėjau į „Sodrą“ ir išsiaiškinau, kad pridėta tik po tris eurus“, – sako klausytoja ir domisi, kodėl taip yra?

– Vidutiniškai pensijos didinamos penkiais eurais, bet tai priklauso nuo to, kokia yra pensija iki didinimo. Nebuvo pasakyta, kad tai bus daroma kiekvienam. Jeigu nebūtų pensijų kompensavimo, kurį mes įgyvendiname šiuo metu, nes ankstesnė liberalų ir konservatorių Vyriausybė, pažeisdama Lietuvos Konstituciją, sumažino pensijas, tai turėtume finansines galimybes jau šiais metais jas padidinti maždaug 12–14 eurų. Puikiai suprantu šią problemą. Vertindami savo finansines galimybes, nuo kitų metų sausio mėnesio (tik negaliu pasakyti, kokia bus suma) didinsime pensijas. Tai bus daroma nuosekliai kiekvienais metais.