Pereiti į pagrindinį turinį

Patvirtintas istorinis sprendimas: Lietuvoje nuo kitų metų karaliaus euras

2014-07-23 10:29
BNS inf.

Lietuva gali įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną trečiadienį paskelbė Briuselyje posėdžiavusi ES Bendrųjų reikalų taryba.

Lietuva gali įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną trečiadienį paskelbė Briuselyje posėdžiavusi Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų taryba.

19-oji euro zonos narė

Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių, įsivesiančia bendrą ES valiutą.

„Šiandien priėmėme sprendimą dėl Lietuvos tapimo 19-a euro zonos nare. Lietuva bus ne tik nauja euro zonos narė, bet labai patikima narė, nes ekonominis ir finansinis procesas Lietuvoje yra tas, kurį galima naudoti kaip patikimą ir tvirtą pavyzdį. Tai geros naujienos visai Europai ir, be abejo, Lietuvai“, - trečiadienį Briuselyje spaudos konferencijoje sakė Italijos valstybės sekretorius Sandro Gozi, atsakingas už Europos reikalus.

„Lietuva išlaikė nelengvą euro pasirengimo egzaminą. Euro įvedimas nėra vienkartinis Lietuvos, įveikusios krizę ir pasiekusios reikiamą konvergencijos lygį, įvertinimas. Gerai suvokiame ir savo pareigas tapę vieningos valiutos nariais“, - spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.

Premjeras pažymėjo, kad Lietuva ir toliau laikysis atsakingos ir tvarios politikos. Jo teigimu, priėmus galutinį sprendimą dėl Lietuvos narystės euro zonoje, šalies gyventojų pritarimas eurui turėtų didėti.

„Dabar bus darbas pristatant visuomenei euro privalumus ir galbūt galimus trūkumus. Tam yra pasiruošusios mūsų ministerijos, šiandien priėmus galutinį sprendimą dėl Lietuvos stojimo į euro zoną prasidės antras etapas, viešinimo etapas ir aktyvus darbas su visuomene. Manau, kad šiandien atlikus apklausą tikinčių euru būtų daugiau kaip 50 procentų“, - sakė Lietuvos ministras pirmininkas.

EK pirmininko pavaduotojas ir už institucijų ryšius ir administravimą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius teigė, kad Lietuvos įstojimas į euro zoną bus atsakas visiems euroskeptikams.

„Manau, kad tai buvo akivaizdi to didžiulio Lietuvos darbo ir atliktų reformų išvada. Tai daugiau nei tik simbolinis aktas visiems euro zonos skeptikams. Dabar visos Baltijos šalys bus euro zonoje ir tai yra milžiniškas pasiekimas“, - spaudos konferencijoje sakė M.Šefčovičius.

Oficialus keitimo kursas

ES Bendrųjų reikalų tarybai trečiadienį galutinai leidus Lietuvai įsivesti eurą, patvirtinta ne tik euro įvedimo data, bet ir neatšaukiamas valiutų keitimo kursas.

„Buvo priimti du konkretūs sprendimai, kurie apibrėžia tolesnę mūsų veiksmų kryptį. Pirmas tai, kad euras yra įvedamas nuo kitų metų sausio 1 dienos ir patvirtintas neatšaukiamas euro ir lito santykis, kuriuo litai bus pakeisti į eurus: 1 euras - 3,4528 lito“, - Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.

Anot jo, nustatytas nekintantis kursas galioja nuo 2002 metų pradžios, kai litas buvo susietas su euru.

„Kursas išliko visus 12 metų, jis nepakito ir dabar. Litus mes keisime šituo kursu, atlyginimus perskaičiuosime šituo kursu“, - tvirtino R.Šadžius.

Jo teigimu, visuomenės pritarimas naujai valiutai iki šių metų pabaigos turėtų padidėti, tačiau lietuviai turi pasiruošti gyvenimui su euru.

Paklaustas, kas bus daroma, jei verslininkai bandys piktnaudžiauti, didindami kainas prieš euro įvedimą, R.Šadžius atsakė, jog patys vartotojai nuspręs jų likimą.

„Verslininkai, kurie mėgins piktnaudžiauti, bus nubausti vartotojų, kurie pas juos nebepirks. Teisingiausias kontrolierius yra vartotojas“, - kalbėjo R.Šadžius.

EK: vartotojai turėtų būti geriau apsaugoti 

Lietuvos pasirengimas nuo 2015 metų prisijungti prie euro zonos vyksta sklandžiai, nors kai kuriose srityse reikėtų daugiau pažangos, teigia Europos Komisija (EK).

Anot EK, Lietuvai reikia sparčiau rengti priemones, kuriomis užkertamas kelias mažmenininkų piktnaudžiavimui. Tai vienas iš pagrindinių gyventojų susirūpinimą keliančių klausimų.

„Svarbu pasiekti, kad kuo daugiau subjektų pasirašytų Geros verslo praktikos memorandumą, kuriuo įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu nepagrįstai kelti kainas“, - teigiama EK pranešime.

Lietuva taip pat turėtų imtis veiksmų, kad euro įvedimu nepiktnaudžiautų spekuliantai ir gyventojų perkamoji galia nebūtų sumažinta.

Pirmoji informacija apie kainų pokyčius po euro įvedimo dienos turėtų būti paskelbta kuo anksčiau 2015 metų sausio mėnesį, nurodė EK.

Pasak EK, iki euro įvedimo grynųjų litų kiekį apyvartoje būtų galima dar labiau sumažinti, o vykdant informavimo kampanijas dėmesį reikėtų skirti praktiniams euro įvedimo aspektams - užtikrinti teisingą kainų nurodymą dviem valiutomis ir atidžiai stebėti kainų nustatymą euro įvedimo laikotarpiu, kad vartotojai būtų apsaugoti.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos institucijos raginamos reguliariai pranešti EK nuomonių apklausų rezultatus.

Pradėjo skaičiuoti laiką, likusį iki euro įvedimo

Šiandien Vilniuje, Gedimino prospekte, virš Lietuvos banko pastato durų specialus laikrodis pradėjo skaičiuoti laiką, likusį iki istorinės datos – 2015 m. sausio 1 d., kai Lietuvos naująja valiuta taps euras.

„Dėmesio kolegoms Vilniuje, stebintiems šį mūsų renginį! Dabar atėjo laikas įjungti laikrodį, kuris skaičiuos likusį laiką iki euro įvedimo Lietuvoje”, – savo kalboje Briuselyje euro įvedimui skirtame renginyje pasakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, ir laikrodis Vilniuje buvo įjungtas.

Laikrodis rodo dienas, valandas, minutes ir sekundes, likusias iki 2015 m. sausio 1 d. Švieslentėje taip pat matyti informacija apie neatšaukiamą lito ir euro kursą: 3,45280 Lt už 1 EUR. Taikant šį kursą, nuo 2015 sausio 1 d. į eurus bus keičiami litai, perskaičiuojami atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos, tarifai, kainos ir kiti svarbūs dydžiai.

Artėjant euro įvedimui, laikrodžio švieslentėje bus skelbiama ir kita visuomenei svarbi informacija apie valiutos keitimą.

Apie euro įvedimą gyventojai taip pat gali teirautis skambindami nemokama telefono linija: 8 800 34528, informacijos apie eurą galima rasti interneto svetainėje: www.euras.lt.

Įvedus eurą, pirmąsias 15 dienų bus galima atsiskaityti tiek grynaisiais litais, tiek eurais, o nuo 2015 m. sausio 16 d. vienintele mokėjimo priemone taps euras. Sąskaitose litai į eurus bus perskaičiuoti nemokamai ir automatiškai 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvos bankas primena, kad nemokamai litus į eurus bus galima išsikeisti tik nuo 2015 sausio 1 d. Valiutą nemokamai ir saugiai keis tik bankai, „Lietuvos pašto“ skyriai, kai kurios kredito unijos ir Lietuvos bankas. Raginimai keisti pinigus kitur, pavyzdžiui, gatvėje ar namuose, gali būti susiję su ketinimais apgauti. Įtarus klastą, reikėtų nedelsiant kreiptis į policiją.

G. Nausėda: naudą pajusime po 3-5 metų

Lietuvai nuo kitų metų sausio 1 dienos įsivedus eurą, valstybė teigiamas naujos valiutos pasekmes turėtų pajusti po 3-5 metų. Naujoji valiuta atneš tiek teigiamų, tiek sąlyginai neigiamų dalykų, sako SEB banko analitikas.

„Dabar reikia kantrybės ir palūkėti 3-5 metus, kuomet mes tikrai apčiuopiamai pamatysime ir pajausime euro įvedimo teigiamas pasekmes ir tapsime galingos bendrosios valiutos zonos nare ir būsime mažiau pažeidžiami iš išorės kai kurių galimai nedraugiškų valstybių“, - sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

G.Nausėdos teigimu, pagrindiniai teigiami euro aspektai bus suaktyvėjusi užsienio investuotojų veikla, sumažėjusios skolinimosi sąlygos ir Lietuvos įvaizdžio sustiprėjimas.

„Skolinimosi sąnaudos taps mažesnės, kadangi Lietuvos kaip paskolos gavėjos statusas bus įvertintas kaip patikimesnis. Lietuvos vardas bus siejamas su mažesnėmis politinėmis ir finansinėmis rizikomis“, - kalbėjo G.Nausėda.

Anot jo, įsivedus eurą, atsiras ir keletas neigiamų pasekmių, tačiau jos neturėtų daryti didelės įtakos.

„Lietuva praktiškai ir teoriškai neteks galimybės spręsti savo problemas devalvuodama savo valiutą. Tiesa, mes per 20 metų savo problemų tokiu būdu nesprendėme. Kitas aspektas - papildomos injekcijos, kurios bus reikalingos iš Lietuvos pusės įnašui į ES stabilumo mechanizmą ir Europos centrinio banko kapitalą“, - teigė G.Nausėda.

Ekonomistas pabrėžė, jog įnašai į ES stabilumo priemones nėra sąnaudos, o įnašai į fondus, kuriais atsiradus poreikiui - blogesnei valstybės finansiniai padėčiai - Lietuva galės be vargo pasinaudoti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų