„Yra tam tikri momentai, kur reikėtų atkreipti dėmesį ir paspartinti jų įgyvendinimą, tai yra kai kurių valstybės įmonių valdymo efektyvumo gerinimas, pavyzdžiui, urėdijų. Norime ar nenorime, jei nebus pakeista valdymo sistema, tai greitesnio įstojimo vargu, ar bus galima tikėtis“, - BNS trečiadienį sakė Algirdas Butkevičius.

Jis tiksliai neįvardino, kokių dar valstybės valdomų įmonių efektyvumui reikėtų skirti daugiau dėmesio, tačiau pabrėžė, kad Vyriausybė įsiklauso į EBPO ekspertų teikiamas rekomendacijas.

„Atskiros įmonės nėra įvardinamos. Atsižvelgiame į jų pasiūlymus: nepriklausomų ekspertų įtraukimas į įmonių valdymą - į valdybas arba tarybas. 50 proc. (nepriklausomų narių taptų - BNS) valdybos nariais, kurie neturi nieko bendro su įmonės tiesioginiu valdymu. Čia esame teisės aktus paruošę ir iki šios Seimo sesijos pabaigos turėtų jiems būti pritarta“, - BNS tvirtino premjeras.

Tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų, kovo viduryje teigė ir šalyje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius. Angelas Gurria (Anchelas Gurija) tuomet taip pat pabrėžė, kad valstybės įmonės turėtų būti valdomos skaidriai, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybų nariai skiriami skaidriai.

Vyriausybės vadovo teigimu, Lietuvoje stiprinama ir kova su korupcija.

„Ta parengta kovos su korupcija programa, ji įvertinta teigiamai. Jei žiūrėti kaimyninių valstybių atžvilgiu, mes jau esame progresą padarę. Tai signalas (EBPO - BNS) yra, bet jis nėra toks tragiškas, kad būtų konkrečiai įvardintos kokios sritys“, - kalbėjo A.Butkevičius.

Pasak ūkio ministras Evaldo Gusto, vertinti Lietuvos ir EBPO derybų eigą kol kas sunku, nes jos prasidėjo gana neseniai. Tačiau jis taip pat paminėjo, kad pagrindinį dėmesį reikia skirti valstybės įmonių valdymui ir kovai su korupcija.

„Aš nesakyčiau, kad korupciniai dalykai nėra pagrindiniai. Valstybės valdomų įmonių tobulinimas ir gerasis reglamentavimas plačiąja prasme. Tai šitie pagrindiniai du dalykai yra pagrindiniai. Esame derybiniame procese. Tikslas, kad 2018 metais užbaigtume tas derybas ir būtume pakviesti tapti tikraisiais nariais“, - BNS sakė E.Gustas.

Anot jo, birželio mėnesį į Lietuvą atvyks pirmoji EBPO ekspertų misija, kuri vertis, kaip šalis vykdo organizacijos rekomendacijas.

„Ekspertiniame lygmenyje tikrins mūsų pasirengimą ir darbų pradžią. Bus galima kalbėti apie praktiką, ar gerai suprantame EBPO rekomendacijas (....) kaip mes viską pradedame įgyvendinti. Tai žvalgomoji misija, kuri padės tolimesniuose darbuose“, - sakė E.Gustas.

Kovą su korupcija ir valstybės valdomų įmonių pertvarką, kaip didžiausius Lietuvos iššūkius kelyje į EBPO, akcentavo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Daugiausia dėmesio sulauks antikorupcinės pastangos ir valstybinių įmonių valdymas“, - BNS trečiadienį sakė L.Linkevičius, pasveikinęs kaimyninę Latviją trečiadienį gavus kvietimą tapti EBPO nare.

Stojimo procese Lietuva atsiliko ir nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių - Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija - 2010 metais. Lietuva narystės tikisi 2018 metais.

L.Linkevičius pripažino, kad Ryga pastarąjį dešimtmetį buvo atlikusi didesnį įdirbį nei Vilnius, o tai buvo ypač svarbu, dėl pasaulinės ekonominės ir finansų krizės sumažėjus entuziazmui dėl organizacijos plėtros.

„Manau, kad mes 2018 metais galėtume drąsiai planuoti narystę (...). Reikėtų pasidžiaugti, kad apskritai į nuvažiuojantį traukinį spėjom įlipti. Traukinys važiuoja aiškia kryptimi ir su grafiku“, - BNS sakė L.Linkevičius.

Pasak jo, Lietuva kol kas baigė derybas dėl vieno skirsnio iš 21.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad narystė EBPO pagerins šalies investicinį klimatą ir suteiks galimybę pasinaudoti organizacijos ekspertine parama.

Latvija taps 35-ąja EBPO nare. Jos narystės derybose daugiausia diskusijų kėlė Rygos veiksmai prieš pinigų plovimą šalies bankų sektoriuje.