Pasak jo, šio mokesčio efektas yra praktiškai išnykęs, todėl bankai raginami prisidėti prie kelių ir gynybos fondų bei smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo.

„Solidarumo mokesčio efektas yra praktiškai išnykęs todėl tęsti jo mes neplanuojame“, – po antradienį vykusio susitikimo su komercinių bankų atstovais BNS teigė G. Paluckas. 

„Esame dėkingi bankams už jų indėlį į karinio mobilumo ir kitų reikmių finansavimą per solidarumo mokestį, jis tikrai per šį laikotarpį buvo ženklus, bet taip pat buvo ženklūs ir išaugę bankų pelnai“,  – pridūrė premjeras.

Tačiau G. Paluckas sako, kad valdžia, net ir neketindama tęsti solidarumo mokesčio, turi lūkesčių bankų atžvilgiu.

„Pirmas dalykas: svariai prisidėti prie kelių ir gynybos fondų finansavimo. Tikimės iš bankų, kad jie sutelks savo akcininkų papildomus finansinius išteklius ir kaip instituciniai finansuotojai užpildys tuos fondus pinigais, kurie bus naudojami valstybei strateginės reikšmės, gynybos projektams finansuoti. Toks yra bendras bendradarbiavimo kelias“, – BNS teigė premjeras.  

Pasak jo, taip pat tikimasi, kad bankai labiau finansuos smulkųjį ir vidutinį verslą.

„Ir antras dalykas – kad šiek tiek išaugtų apetitas jų rizikai, kartu su ILTE bendradarbiaujant gerintų kreditavimo sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, nes šiandien Europoje pirmaujame pagal atmestų smulkiojo ir vidutiniams verslo paraiškų skaičių. Čia mūsų erdvė bendradarbiavimui  ir ieškojimui tų instrumentų, kurie būtų efektyvesni ir duotų rezultatą“, – tvirtino G. Paluckas.

Premjeras antradienį su Lietuvoje veikiančių bankų atstovais bei Lietuvos banko (LB) vadovu Gediminu Šimkumi aptarė, kaip komerciniams bankams mažinti biurokratinę naštą bei skatinti juos prisidėti prie gynybos finansavimo. Susitikime taip pat finansų ministras Rimantas Šadžius, teisingumo ministras Rimantas Mockus.

LBA vadovė: bankai nori prisidėti prie gynybos projektų

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tvirtina, kad bankai nusiteikę prisidėti prie gynybos sektoriaus projektų. Jos teigimu, susitikime su premjeru bankai išreiškė lūkestį, kad solidarumo mokestis nebūtų tęsiamas.

„Supratome, kad tokių diskusijų dabar nėra. (...) Išgirdome iš premjero, kad tai nėra svarstoma“, –  BNS teigė asociacijos vadovė.

„Svarbiausias akcentas, kad nebūtų diskriminacinių įstatymų ir ypač mokesčių nukrypimų, kurie stabdo šį (bankų – BNS) sektorių“, – pridūrė E. Čipkutė.  

Ji taip pat teigė, kad bankai yra pasiryžę investuoti į gynybos sektorių.

„Kredito įstaigos nori prisidėti prie gynybos sektoriaus, gali tą  padaryti. (...) Bankinis sektorius yra pasiruošęs prisidėti prie infrastruktūrinių projektų, susijusių su gynyba, finansavimo, o taip pat prie gynybos pramonės plėtros Lietuvoje“, –  BNS kalbėjo E. Čipkutė

Paklausta nuomonės apie valdančiųjų ketinimus 1 proc. punktu dar padidinti pelno mokestį, asociacijos vadovė pabrėžė, kad svarbiausia yra tai, kad nebūtų vieną sektorių diskriminuojančių mokesčių.

„(Planuojamas didinimas – BNS) palies visus, o mūsų siekis yra, kad nebūtų diskriminacinių mokesčių, paliesiančių tik vieną, šiuokart bankų sektorių“, – teigė E. Čipkutė.

„Yra horizontalūs sprendimai, kurie yra suprantami dėl geopolitinės situacijos valstybėse atsirandančio poreikio didinti investicijas į gynybą. Bet mes pasisakome prieš diskritminacinius mokesčius, tokius kaip solidarumo, nukreiptus į vieną sektorių“, – pridūrė E. Čipkutė. 

Daliai komercinių bankų Lietuvoje nuo šių metų taikomas 21 proc. pelno mokestis – 5 proc. punktais didesnis nei standartinis jo tarifas, be to bankus vienijanti asociacija anksčiau ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą Lietuvos investicine aplinka, kurią vadino neprognozuojama.

2023 metais įvestas solidarumo mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių metų pajamas. 

Seimas 2024 metų birželį laikinojo bankų solidarumo įnašo galiojimą pratęsė dar vieneriems metams. Šis mokestis nustos galioti nuo kitų metų vidurio, bet paskutines įmokas į biudžetą bankai sumokės iki metų pabaigos.