„Matote, niekas negali mums diktuoti. Mes iš tikrųjų esame suinteresuoti, kad ir pensijų fondai išliktų, ir kad prisidėtų daugiau prie Lietuvos ekonomikos ir tame tarpe prie mūsų gynybos, todėl nepradėkime diskusijos sakydami „mes padarysime jums tą, jeigu jūs mums padarysit tą“. Čia ne turgus ir turime vadovautis pirmiausia valstybės strateginiais interesais“, – ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas jau anksčiau pasiūlė skatinti pensijų fondus investuoti Lietuvoje ir taip spartinti ekonomikos augimą bei iš to finansuoti gynybą. Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus išsakė idėją, jog daugiau valstybės įmonių galėtų pritraukti privataus kapitalo parduodamos savo akcijas biržoje, taip padidinant pensijų fondų interesą investuoti Lietuvoje.

Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tado Gudaitis šią savaitę sakė, jog tam reikėtų pakeisti reglamentavimą bei sukurti tinkamus finansinius instrumentus, kurie užtikrintų pensijų fondų turto investicijų ilgalaikį stabilumą ir patrauklią, palyginti su užsienio rinkose uždirbama grąža.

Tokiu atveju, anot jo, būtų galima jau šiemet didinti investicijų Lietuvoje dalį. Jis pabrėžė, kad tokioms investicijoms būtinas ir pensijų fondų sistemos stabilumas.

Vyriausybė Seimo pavasario sesijai ketina teikti pasiūlymus, kaip pertvarkyti antros pakopos pensijų fondus, kuriuose 2024 metų pabaigoje buvo sukaupta apie 9,1 mlrd. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, valstybės įnašą keisti GPM lengvata, leisti laikinai stabdyti įmokas ar pasitraukti iš kaupimo, taip pat vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų ar visą nedidelę sumą dar prieš pensiją.