Iniciatyvos tikslas – sumažinti iškastinio kuro naudojimą centralizuoto šildymo sektoriuje ir tokiu būdu prisidėti įgyvendinant CO₂ emisijų neutralumo įsipareigojimus.

„Sprendimų nereikia ieškoti toli. Lietuva įsitikinusi, kad energijos poreikis šildymui didžiąja dalimi gali būti padengtas biomase, o ypač daugiabučiuose namuose. Šis plačiai paplitęs atsinaujinantis išteklius gali būti naudojamas švelninant klimato pokyčius ir palengvinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos” - kalbėdamas Niujorke sakė G. Nausėda ir pakvietė prie iniciatyvos „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ prisijungti bei paremti ir kitas šalis, kaip tą jau padarė Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas ir Latvija.

Biomasės energetika yra atsinaujinančios energijos rūšis, kai energija generuojama gamybos procese naudojant organines medžiagas. Biomasės, arba kitaip biokuro, gamybai Lietuvoje naudojamos miško kirtimo atliekos (šakos po genėjimo, viršūnės), malkinė ir kita menkavertė mediena, gaunama valant ir prižiūrint apleistą žemės ūkio paskirties žemę, pakeles, melioracijos griovius ir t.t. Pasaulyje dar plačiai naudojamos žemės ūkio atliekos, maisto perdirbimo atliekos, sumedėjusios piktžolės, aliejiniai augalai, gyvūnų mėšlas, nuotekos, organinių medžiagų dalis gaunama surenkant komunalines kietąsias atliekas. Tokiu būdu biomasės energetika dažnai sprendžia ir ekologines, atliekų tvarkymo problemas. Asociacijos „Litbioma“ duomenimis, dėl perėjimo prie biomasės energetikos nuo 1997 m. Lietuvoje CO₂ emisijų kiekis centriniame šilumos ūkyje sumažėjo 60 proc.

Jei norime pasiekti reikšmingų pokyčių mažinant CO₂ emisijų išsiskyrimą, turime kuo skubiau pereiti prie švaresnių technologijų, o vienas iš būdų, kurio potencialas jau įrodytas, yra būtent biomasės energetikos plėtra.

Vienas iš šios „biokuro revoliucijos” kūrėjų Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas sako, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies įvaizdį – esame matomi kaip pažangi ir savo indėlį į kovą su klimato kaita daranti globalios sistemos veikėja.

„Šilumos ūkio sektorius vartoja daugiausiai energijos. Teikiant šilumą namų ūkiams, pramonės poreikiams ir kitiems vartotojams sunaudojama beveik 50 proc. visos pagamintos energijos. Tačiau globaliai tik 10 proc. šios energijos yra sukurta iš atsinaujinančių šaltinių, dar apie 20 proc. sudaro tradiciniu būdu šildymui ir maistui gaminti naudojama biomasė (malkos, medžio anglis). Tai reiškia, kad visa kita dalis – iškastinis kuras: anglis, nafta ir dujos. Jei norime pasiekti reikšmingų pokyčių mažinant CO₂ emisijų išsiskyrimą, turime kuo skubiau pereiti prie švaresnių technologijų, o vienas iš būdų, kurio potencialas jau įrodytas, yra būtent biomasės energetikos plėtra”, – dėsto R. Lapinskas.

Lietuva kryptingai vystydama biomasės energetiką pasiekė išskirtinių rezultatų ir tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms. „Kasmet centriniame šilumos tiekimo sektoriuje sutaupome maždaug 200 mln. eurų (tiek mažiau kainuoja biokuras lyginant su importuojamomis dujomis), įtvirtinome energetinę nepriklausomybę. Drįstu teigti, kad biomasės energetikos sektorius tapo vienu iš ekonomikos variklių – metinė apyvarta viršija 400 mln. eurų, sukurta maždaug 7 500 darbo vietų.