Krašto apsaugos sistema ir Lietuvos kariuomenė išsakė savo poreikius dėl nacionalinės divizijos formavimo pastarajame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje. Jeigu Seime atstovaujamos politinės partijos mato reikalą šiame kontekste tikslinti, atnaujinti savo susitarimą, prezidentas tokią iniciatyvą palaikytų“, – BNS trečiadienį nurodė Prezidento komunikacijos grupė.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kreipėsi į prezidentą, prašydami inicijuoti partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą.

Šį laikinosios partijos pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pasirašytą kreipimąsi, kurį matė BNS, opoziciniai konservatoriai išsiuntė šalies vadovui, reaguodami į VGT sprendimą per ateinančius penkerius metus ženkliai didinti išlaidas gynybai.

„Prezidentui svarbu, kad šiuo metu – iki 2030-ųjų pabaigos – galiojančiame Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sustiprinimo įrašytas tolesnio, su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais susieto gynybos finansavimo didinimo įsipareigojimas“, – teigė Prezidento komunikacijos grupė.

Jeigu Seime atstovaujamos politinės partijos mato reikalą šiame kontekste tikslinti, atnaujinti savo susitarimą, prezidentas tokią iniciatyvą palaikytų.

Siekiant spėti iki 2030 metų šalyje išvystyti diviziją, VGT sausį įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP.

Kaip teigiame kreipimesi, šaliai itin svarbu pasirašyti atnaujintą susitarimą ir dėl pasaulyje vyraujančios geopolitinės įtampos ir neapibrėžtumo.

Partijos teigimu, siekiant užtikrinti gynybos finansavimo tvarumą ir skaidrumą, svarbu aiškiai apibrėžti, kas bus daroma už „ženkliai didėsiančias lėšas“ ir kokiais būdais bus užtikrinti papildomi finansavimo šaltiniai.

Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo, krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.