Pasak valstybės vadovo, jis leidžia tikėtis, kad miestų viešose erdvėse bus mažiau kertama brandžių medžių.

„Liūdna, kad Lietuvos miestų gatvių, parkų ir kitų viešųjų erdvių atnaujinimas iki šiol daugeliui pirmiausia siejasi su brandžių medžių kirtimu. Toks „euroremonto“ požiūris vietoje žalių oazių palieka asfalto dykumas“, – savo „Facebook“ paskyroje teigia G. Nausėda.

„Naujasis Želdynų įstatymas, kurį šiandien pasirašiau, leidžia tikėtis, kad gali būti kitaip. Nuo šiol visuomenė ir konkrečios vietos bendruomenės galės aktyviau įsitraukti į sprendimus dėl želdynų kūrimo, priežiūros ir tvarkymo“, – tvirtina prezidentas.

Kovo 23 dieną Seimas priėmė naują Želdynų įstatymo redakciją, pagal kurią savivaldybės privalės informuoti gyventojus apie planuojamus medžių kirtimus ir kitokį viešųjų želdynų tvarkymą.

Anot įstatymo, visuomenė turės būti informuota apie priimtus sprendimus ir išduotus leidimus kirsti, kitaip pašalinti, intensyviai genėti saugotinus želdinius, numatomus atlikti viešųjų želdynų bei želdinių tvarkymo darbus.

Savivaldybės turės užtikrinti želdynų ir želdinių inventorizaciją, jų būklės stebėsenos duomenų viešumą.

Įstatyme įtvirtinta, kad parengiamajame etape numatytos privalomos išankstinės vietos gyventojų apklausos ir konsultacijos dėl jų poreikių, projekto idėjos pristatymas ir aptarimas su suinteresuota visuomene.

Pagal priimtą dokumentą, sulaukusios gyventojų prašymų ar protestų dėl numatomų kirtimų savivaldybės turės atidėti darbus ir atlikti želdynų būklės ekspertizę.

Ekspertizė bus atliekama, jei to prašys ne mažiau kaip 100 mieste ar miestelyje gyvenančių asmenų ir ne mažiau kaip 40 žmonių, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius kurorto ar kaimo teritorijoje.

Nauja Želdynų įstatymo redakcija įsigalios lapkričio 1 dieną.