Valstybės vadovas teikia atšaukti 1999 metų kovo 5 dieną Minske Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių pasirašytą sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, tų pačių metų birželio 29 dieną Maskvoje pasirašytą analogišką sutartį su Rusija ir tuo pačiu metu pasirašytą sutartį Rusija dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo.

Dėl pastarųjų sutarčių denonsavimo tempo pastaruoju metu nesutarė Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra.

Užsienio reikalų ministras konservatorius Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė dar gegužę pateikė siūlymą denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų, tačiau prezidentas beveik per pusę metų to nepadarė.

„Kai buvo pateikta Vyriausybės gegužės mėnesį, (...) buvo pakankamai laiko denonsuoti dar pavasario sesijoje. Vėliau buvo du neeiliniai posėdžiai, buvo galima denonsuoti per juos ir tą klausimą buvo galima užbaigti“, – Seime žurnalistams kalbėjo ministras.

Jo teigimu, Užsienio reikalų ministerija „visada identifikavo“, kad sutartys turi būti nutrauktos nedelsiant, kaip prisidedančios prie agresoriaus interesų.

Kai kurie G. Landsbergio partijos kolegos G. Nausėdos tokį elgesį siejo su vadinamąja pranešėjo komisija, kurios išvadose konstatuota, jog prezidentas yra pažeidžiamas dėl jo aplinkos ryšių su baltarusiškų trąšų verslu. Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ valdo 30 proc. Klaipėdoje esančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ akcijų, o sutarties denonansavimas esą gali jai pakenkti.

Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė praėjusią savaitę Žinių radijui teigė galinti „visiškai atsakingai“ pasakyti, jog prezidentas G. Nausėda nėra spaudžiamas baltarusiškų trąšų verslo.

Ji žinią apie nedenonsuotas sutartis vadino „šaršalu“, susijusiu su artėjančiais Seimo rinkimais.

Birželį Seimas denonsavo teisinės pagalbos sutartį su Rusija.