Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltarusijos spaudai apie Klaipėdos uostą kalbėjo taip, tarsi atstovautų šiai šaliai derybose su Lietuva dėl ekonominio bendradarbiavimo.

Nėra ko derėtis

Pastaruoju metu aktyviai gerus santykius su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka mezganti Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė davė interviu leidiniui "Belarusj segodnia", kuriame itin skeptiškai atsiliepė apie Klaipėdos jūrų uosto galimybes. Lietuvos vadovė komentavo abiejų šalių derybas dėl naftos iš Venesuelos transportavimo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą.

"Baltarusijai labai svarbu diversifikuoti tiekimą. Klaipėdos uostas ir jo perimetras labai mažas. Tam, kad galėtume Baltarusijai perduoti labai didelį naftos kiekį, jau dabar turėtume atsisakyti bendradarbiavimo su Lenkija, Rusija ir taip toliau planų. Tai supranta Baltarusijos vadovybė. Todėl mes normaliai reaguojame į tai, kad Minskas derasi su Latvija ar, pavyzdžiui, su Ukraina", – teigė D.Grybauskaitė.

Beje, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka interviu mūsų šalies spaudai kaltino Lietuvą, kad ji pati nenori gabenti Baltarusijai skirtos Venesuelos naftos.

Ne toks jau mažas

Ar iš tiesų Klaipėdos uostas yra toks mažas, kaip teigia D.Grybauskaitė?

Klaipėdos uosto teritorijos plotas – beveik 500 ha, akvatorijos – per 600 ha. "Yra objektyvūs skaičiai. Klaipėdos uosto krantinių ilgis – 27,2 km. Tai yra didelis uostas. Tikrai lenkiame Talino ir Ventspilio uostus. Galbūt atsiliekame nuo Rygos. Pagal krovos rezultatus šiemet esame antrasis uostas rytinėje Baltijos pakrantėje", – dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Prezidentę bandė gelbėti bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovas Rokas Masiulis.

"Mūsų uostas yra per mažas ta prasme, kad nafta iš Venesuelos gabenama dideliais – per 80 tūkst. t talpos – tanklaiviais. Norėdami priimti šią naftą, turime rezervuoti neproporcingai daug savo kranto talpyklų. Tai kelia sunkumų bendradarbiaujant su mūsų senais klientais: "Orlen", Rusijos naftos produktų tiekėjais, nes kiekvienam iš jų reikia skirti atskiras kranto talpyklas. Su baltarusiais apsimoka dirbti tik esant geroms ekonominėms sąlygoms ir turint garantijas, kad krovinys bus tiekiamas. Šiuo metu derybos stringa dėl šių sąlygų derinimo. Todėl sunku prognozuoti, kada ši sutartis bus pasirašyta", – tikino R.Masiulis.

Uosto direkcijos vadovas E.Gentvilas pripažino, kad Klaipėdoje naftos produktų krova yra ties techninių galimybių riba. Jo nuomone, naftos produktų krovą varžo ne talpyklų, o krantinių stygius.

Spekuliacijos dėl kiekio

"Šiandien akivaizdu kaip dukart du, kad mes negalėtume priimti visos Baltarusijai tiekiamos Venesuelos naftos. Niekas mums ir nesiūlo 10 mln. t per metus. Baltarusija suinteresuota išskaidyti naftos tiekimą. Klausimas šiandien toks – ar "Klaipėdos nafta" bus tarp tų, kuriuos pasirinks baltarusiai?" – svarstė E.Gentvilas.

Optimalus Venesuelos naftos kiekis, kurį gali priimti "Klaipėdos nafta", nesutrikdydama jau turimų naftos produktų eksporto srautų, yra 2–2,5 mln. t per metus. Pagal tą kiekį atsipirktų ir naftai gabenti reikalingos įdėti investicijos.

"Nežinau, kodėl prasidėjo blefai, spekuliacijos ar netikslumai dėl baltarusiams skirto per Klaipėdą galimo gabenti naftos kiekio. Vieni sakė, kad baltarusiai paprašė mūsų krauti 4 mln. t. Kiti šaltiniai teigė, kad baltarusiai siūlė krauti 1,7 mln. t", – prisiminimais dalijosi E.Gentvilas.

"Klaipėdos naftos" generalinis direktorius R.Masiulis patikslino, kad baltarusiai neprašė krauti 10 mln. t. Derybos vyksta dėl 2 mln. t.

Kur Lietuvoje Lenkija?

D.Grybauskaitė teigė, kad Klaipėdos uostas, sutikęs priimti Baltarusijai skirtą Venesuelos naftą, turėtų atsisakyti "bendradarbiavimo planų su Lenkija, Rusija ir taip toliau", bet jokių Lenkijos krovinių nei "Klaipėdos nafta", nei uostas nekrauna. "Klaipėdos naftos" vadovas R.Masiulis mano, kad galbūt bendrovės "Orlen Lietuva" kroviniai buvo pavadinti "lenkiškais".

Rusijos krovinių Klaipėdos uoste likę, galima sakyti, ašaros.

Galimybių per Klaipėdos uostą gabenti Baltarusijai skirtą naftą iš Venesuelos taip pat vis mažėja. Minskas su Lietuva ir Latvija tik kalbasi, o su Ukraina jau pradėjo dirbti. Per Ukrainos Odesos uostą jau atgabenta daugiau kaip dešimt tanklaivių naftos.