„Jeigu palūkanų kilimas užsitęs, (...) akivaizdu, kad politikams reikės ieškoti papildomų sprendimų, kaip jų atsakomybių rėmuose padėti žmonėms šitoje situacijoje“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Jos teigimu, geriausia pagalba – gyventojų pajamų didinimas, tačiau Seimas ir Vyriausybė gali siūlyti ir kitus sprendimus.

„Kol kas matytume pajamų didinimą kaip vieną iš tokių esminių dalykų, jis yra pakankamai universalus, jis gali padėti žmonėms, tačiau, be jokios abejonės, tiek Seimo nariai, tiek Vyriausybė gali siūlyti įvairiausius sprendimus ir artimiausia ateitis parodys, ar jų nereikia“, – kalbėjo prezidento patarėja.

ECB rugsėjo 14-ąją  kilstelėjo bazines palūkanas dar 25 baziniais punktais, indėlių palūkanų norma kilstelėta iki naujo rekordinio lygio – 4 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – iki 4,75 procento.

Kol kas matytume pajamų didinimą kaip vieną iš tokių esminių dalykų, jis yra pakankamai universalus, jis gali padėti žmonėms.

 

Pasak I. Segalovičienės, Prezidentūra nesvarstė galimybės, kad norint padėti paskolų turintiems žmonėms turėtų būti naudojamos šiemet pradėto rinkti bankų laikinojo solidarumo įnašo pajamos.

„Nesame šito svarstę, bet norisi pasidžiaugti, kad bendrai solidarumo mokestis jau yra įvestas ir, be jokios abejonės, Finansų ministerija stebi jo surinkimą, kaip jis veikia bankų elgseną palūkanų atžvilgiu, kiek veikia būtent socialinę atsakomybę ir bankų solidarumą“, – teigė I. Segalovičienė, atsakydama į klausimą, ar šiam tikslui gali būti naudojamos bankų solidarumo įnašo pajamos.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neatmeta, kad ECB priimtas sprendimas dešimtą kartą padidinti bazines palūkanų normas daliai gyventojų gali būti skausmingas, tačiau, pasak jo, infliacija veikia visus, todėl toks sprendimas yra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją.

G. Šimkaus tikisi, kad ECB normą kėlė paskutinį kartą.