Prezidentūros nuomone, vaiko pinigus turi gauti visi, net ir turtingi žmonės.

Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės, G. Nausėda mano, kad dabartinis vaiko pinigų dydis neatitinka infliacijos augimo. Prezidentas yra įsitikinęs, kad  vaiko pinigus privaloma didinti mažiausiai iki 90 eurų.

„Taip pat atitinkamai  didinti papildomą dalį ir nepasiturinčioms, auginančioms vaikus su negalia ir daugiavaikėms šeimoms. Tai tikrai yra tos šeimos, kurios patiria tikrai labai didelius iššūkius infliacijos kontekste“, – teigė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja priminė, kad dabartinis vaiko pinigų dydis yra paskaičiuotas prie dabartinės dešimties procentų infliacijos. 

Tačiau, kaip žinoma, einamoji infliacija yra daugiau nei 20 proc. Tad prognozės yra ne ypač mažėjančios.

Jeigu pažiūrėtume į maisto kainas, ta jos augo virš 30 procentų.

„Jeigu pažiūrėtume į maisto kainas, tai jos augo virš 30 proc. Ir maistas tikrai yra tos būtiniausios prekės. Tačiau lygiai taip pat brango ir kitos būtinosios prekės“, – dalinosi I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja priminė, kad Lietuva yra sau pasižadėjusi, kad mažins vaikų skurdo riziką ir užtikrins, kad vaikai nepultų atgal į didelį skurdo rizikos lygį, nes vaiko išmokos vaikų skurdo rodiklius  sumažina net keturis kartus.

Lietuvoje skurdo rizikos lygis vaikų atžvilgiu yra sumažėjęs nuo 16 ir daugiau proc. iki 4 proc.

Tai reiškia, kad išmokos turi sekti iš paskos augančiai infliacijai ir užkardyti vaikams patirti skurdo riziką.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vaikai yra pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė ir be jokios abejonės jais turime pasirūpinti pirmiausiai.

„Vaikai yra pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė ir, be jokios abejonės, jais turime pasirūpinti pirmiausiai“, – tikino prezidento patarėja.

Pasak I. Segalovičienės, Lietuva yra apsisprendusi, kad vaiko pinigų klausimu eis universalių išmokų principu, panaikinant papildomą neapmokestinamą pajamų dydį.

„Moksliniai tyrimai parodė, kad universalios išmokos padeda universaliai. Turint omenyje, kad Lietuvoje išmokos yra suskirstytos į universalią dalį, kai visi gauna ženkliai mažesnę sumą ir didesnę sumą būtent taikliai toms, kurioms reikia labiau. Taigi, dabartinės sistemos keisti tikrai nereikėtų. Reikėtų stengtis orientuotis į adekvatumą, nes turėkime omenyje, kad šiandien problema  jau yra tai, kad sunkumus patiria ne tik pažeidžiamos šeimos, bet ir vidurinės klasės šeimos, kurios turi vidutines pajamas, tad ta vaikų  pinigų dalis, padeda būtent toms šeimoms“, – dalinosi prezidento patarėja.

Anot I. Segalovičienės, dabartinis vaiko pinigų santykis yra paskaičiuotas atsižvelgiant į Lietuvos šeimų ekonominius ir socialinius skirtumus. Ir tie skirtumai turi likti.

„Ir ta pagalba, tiek universali išmoka, tiek papildoma pažeidžiamiausioms šeimoms turi keliauti kartu su infliacija, tam, kad padėtų užkardinti skurdą. Ir palaikyti žmonių perkamąją galią, ypač dabar, kai ateina žiemos laikotarpis, vaikai grįžta į mokyklas ir tikrai turi daug įvairiausių poreikių“, – teigė I. Segalovičienė. 

Anot prezidento padėjėjos, prelimenariai vertinant vaiko pinigų didinimui iki 90 eurų reikėtų maždaug 80–90 mln. eurų.

„Tačiau kiekvienas euras mums yra labai svarbus, tad pirmiausia vertiname kaštus ir naudą, tai yra, kokią vertę ir kokią naudą mums sukuria pinigai. Ir kiekvieną eurą reikia vertinti, tačiau rūpintis šeimomis valstybei tikrai apsimoka, ir ypač užkardyti socialinę atskirtį ir skurdą, nes ilgalaikei perspektyvoje tie dalykai konvertuojasi į ženkliai didesnes problemas, kurios valstybei kainuoja ženkliai daugiau“, –  pasakojo I. Segalovičienė.