Anot Simono Krėpštos, jei šalies ekonomika susitrauktų 5 proc., Vyriausybės pirmadienį patvirtintas ekonominio skatinimo planas šį nuosmukį galėtų neutralizuoti.

„Lietuva turi patirties ekonominio nuosmukio prasme, pamokos yra išmoktos. Per pastaruosius metus buvo kaupiami finansiniai rezervai, biudžetas buvo perteklinis. Tai leido sudaryti planą, kuris yra pakankamai didelės apimties – 2,5 mlrd. eurų“, – antradienį Žinių radijui sakė S. Krėpšta.

„Jei šalies ekonomika šiemet susitrauktų 5 proc., tas planas galėtų susitraukimą neutralizuoti“, – pridūrė jis.

Pasak jo, Lietuva yra pasiruošusi vykdyti anticiklinę politiką, skirtingai nei per ankstesnę finansų krizę, kuomet tokios galimybės nebuvo.

„Esminis dalykas – Lietuva yra pasiruošusi ekonomikos sunkmečio amortizacijai, pasiruošusi vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Tokios galimybės 2008 metais neturėjome ir tas nuosmukis tuo metu buvo labai ženklus“, – teigė S. Krėpšta.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pirmadienį sakė, kad dėl koronaviruso šalies  ekonomika šiemet pagal optimistinį scenarijų susitrauks mažiausiai 1,2 proc.

S. Krėpšta akcentuoja, kad ši prognozė daryta neturint omenyje ekonomikos skatinimo plano.

„Tikrai labai sunku prognozuoti, koks bus galutinis rezultatas. Turime Lietuvos banko skaičiavimus (...) svarbu paminėti, kad šita prognozė neįskaičiuoja ekonomikos skatinimo plano, ji yra suskaičiuota, jeigu ekonomika nebūtų skatinama papildomai“, – teigė prezidento patarėjas.

Siekiant kovoti su koronaviruso padariniais ekonomikai, Vyriausybė pirmadienį patvirtino 2,5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo planą.

Jame numatyta, kad valstybė padės darbdaviams išsaugoti darbo vietas, verslams leis atidėti mokesčių mokėjimus, be to, padidintas valstybės grynojo skolinimosi limitas.