Pasak jo, tiek Vyriausybė, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ ar kitomis finansų institucijomis organizuoti finansavimą patiems.

„Šita Vyriausybė turi dar metus laiko, per kurį galėtų pagalvoti apie tai, kaip paspartinti Vilniaus-Kauno-Lenkijos sienos dalies statybą. Ne kartą apie tai kalbėjome su Susisiekimo ministerija, kad dėl finansavimo, kuris prieinamas iš Europos Sąjungos, specifikos projektas gali būti vystomas nelaukiant, kol jis bus paskirstytas pilnai, kol visi pinigai įkris į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą“, – interviu „Verslo žinių“ portalui sakė J. Niewierowiczius.

„Lietuvos geležinkeliai“ tikrai gali imtis inciatyvos, galbūt kartu su nacionaline plėtros agentūra, su nauju vystymo banku „Invega“ organizuoti finansavimą patiems. Manau, tai labai patrauklus šiais laikais ir makroekonomine prasme projektas, kuris, grįžtant prie ekonomikos skatinimo ir pasiūlymo privačiam sektoriui užtikrinti tarpinį finansavimą, kol ateis europiniai pinigai“ – pridūrė jis.

Pasak J. Niewierowicziaus, paruošus techninį projektą būtų galima iš karto pradėti statybas nelaukiant kaimyninių šalių ar EK sprendimų dėl pinigų išmokėjimo.

Bet geros žinios tokios, kad Lietuvos pusėje šitie projektai, kas liečia „Rail Baltica“, yra valdomi ženkliai geriau nei pas mūsų kaimynus ir tikrai ne dėl Lietuvos vėluoja projektas.

 

Prezidento patarėjo vertinimu, „Rail Baltica“ stringa tiek dėl organizacinių iššūkių, nesusikalbėjimo tarp projekto partnerių, tiek dėl technologinių ir komercinių iššūkių.

„Bet geros žinios tokios, kad Lietuvos pusėje šitie projektai, kas liečia „Rail Baltica“, yra valdomi ženkliai geriau nei pas mūsų kaimynus ir tikrai ne dėl Lietuvos vėluoja projektas. Lietuva kaip tik turi didelį potencialą savo pusėje paspartinti ženkliai ir nesielgti tokiu būdu, kad kadangi latviai estai vėluoja, tai ir mes neskubame. Manau, tikrai galime ir turime būdų, kaip mūsų dalį padaryti greičiau nei mūsų kaimynai“, – sakė jis.

„Rail Baltica“ projekto koordinatorė EK-oje Catherine Trautmann (Katrin Trautman) pernai gruodį pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje projektas tapo svarbus ne tik regiono ekonomikai, bet ir gynybai, todėl EK nusprendė finansuoti iki 85 proc. pabrangusio projekto kaštų.

Šiemet birželį EK „Rail Balticai“ Baltijos šalyse skyrė dar 928 mln. eurų, iš kurių Lietuvai numatyta 394 mln. eurų. Lėšos bus skirtos geležinkelio statybai nuo Kauno iki sienos su Latvija, taip pat žemės išpirkimui Kauno geležinkelio mazge bei ruože tarp Kauno ir sienos su Lenkija.

2014–2021 metais „Rail Baltica“ skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc. – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.