Anot Simono Krepštos, ekonominius skirtumus tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos dalies įrodo tai, kad Vilniaus regione bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui tenkantis rodiklis siekia 112 proc. ES lygio, o likusioje Lietuvoje – 65 proc.

„Akcentuojame, kad turime regioninių skirtumų, žinome, kad BVP Vilniaus regione siekia net 112 proc. ES lygio, tai praktiškai Vilniaus regionas gyvena kaip Suomija. Likusi šalies dalis siekia tik 65 proc. ES vidurkio, ten gyvename panašiai, kaip Rumunijoje“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krepšta.

„Pilnai integracijai ir mažesniam regioniniam skirtumui reikalinga ES parama“, – pridūrė jis.

Anot S. Krėpštos, ES Lietuvai skiriamas sanglaudos lėšas nori mažinti dėl sėkmingo šalies ekonomikos augimo pastaraisiais metais.

„Verta paminėti, kad sanglaudos lėšos mažėja taip sparčiai, nes Lietuvos ekonomika per paskutinius 7-8 metus augo labai sėkmingai. Sanglaudos lėšos yra tiesiogiai susijusios su šalies ekonominiu išsivystymu“, – sakė prezidento patarėjas.

Pilnai integracijai ir mažesniam regioniniam skirtumui reikalinga ES parama.

Nepaisant to, jis sako, kad per daug susikoncentruoti į BVP skaičių vienam gyventojui nereikėtų.

„Mes akcentuojame, kad koncentracija, kaip dabar yra žiūrima iš Europos pusės, į BVP skaičių vienam gyventojui yra šiek tiek siauras požiūris, nes per tą patį laikotarpį mes netekome ir gana daug gyventojų, tas šiek tiek dirbtinai padidino tą rodiklį“, – pabrėžė S. Krėpšta.

2021–2027 metų ES daugiamečio biudžeto projekte siūloma, kad sanglaudos lėšos, skirtos mažinti atskirčiai tarp bendrijos narių, Lietuvai mažėtų maždaug 27 procentais.