„Prezidento nuomone, kitų metų biudžetas turėtų išpildyti keletą svarbių prioritetų. Pirmas – pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimas. Iki skausmo žinome, kad tai ilgametės problemos mūsų šalyje ir jas reikia spręsti su kiekvienų metų biudžetu. Yra papildomo finansavimo socialinei sričiai, tačiau jis auga šiek tiek lėčiau nei, pavyzdžiui, investicijos į infrastruktūrą. Tai vėlgi yra vietos diskusijai, ar tie prioritetai neturėtų susikeisti vietomis“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.

Jis taip pat pakartojo, kad Prezidentūra neigiamai vertina 13-osios pensijos idėją.

„Nėra atsakyti iki galo klausimai, kas vyks su pensijomis. Kalbos yra apie 13-ąją pensiją, kas yra netvarus ir labai brangiai kainuojantis sprendimas. Prezidentas pasisako už dvylikos gerų pensijų turėjimą. Prezidentas jau pernai pasiūlęs sprendimą, kad pensijos turėtų būti indeksuojamos sparčiau nei atlyginimai, kol nepasieksime ribos, kai galėsime sakyti, kad pensijos atitinka mūsų pragyvenimo lygį – 50 proc., palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Šiuo metu tesiekiame 42 proc. Tikrai yra vietos kur pasitempti“, – teigė S. Krėpšta.

Vyriausybė Seimui antradienį pateikė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Įstatymo projekte kitąmet numatytas ne blogesnis negu -5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Planuojama, kad apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas kitąmet bus 1,0717. Nuo kitų metų pensijos vidutiniškai didės 7,17 proc.

Prognozuojama, kad 2021 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 428,9 euro – 30 eurų, arba 7,5 proc., didesnė nei šiemet.